Vilnius, spalio 18 d. (ELTA). Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad ažiotažą sukėlę jo pasisakymai apie gynybos biudžetą buvo nesusipratimas ir nesusikalbėjimas. Generolas nekomentuoja jo pasisakymus lydėjusių politikų pareiškimų.

Kaip skelbta, kariuomenės vadas R. Vaikšnoras šią savaitę LRT teigė girdėjęs, neva gynybai numatytas finansavimas nebus skirtas tik krašto apsaugos poreikiams. Jis tikino girdėjęs apie norą investuoti dalį lėšų kelių atnaujinimui, savivaldybių infrastruktūrai.

Dėl tokių pasisakymų šią savaitę generolą kritikavo ne vienas valdančiosios koalicijos atstovas, tarp kurių ir premjerė Inga Ruginienė.

R. Vaikšnoras šeštadienį sakė, kad įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjimas – jis tikino kalbėjęs interviu antradienį, kai planuojamo gynybos biudžeto skaičiai dar nebuvo žinomi.

„Biudžetas dar tik planuojamas. Kur įvyko nesusipratimas – mano interviu buvo duotas antradienį, o viskas nuskambėjo trečiadienį ir ketvirtadienį, aš po to nekalbėjau. Antradienio interviu, dar niekas nežinojo apie skaičius, niekas nebuvo aišku dėl biudžeto. Visi pasigavo mintį, kad vadas kažką kritikuoja – jokiu būdu. Aš esu konstruktyvaus bendravimo šalininkas ir šnekame apie tai, ką žinome“, – šeštadienį Eltai sakė R. Vaikšnoras.

Į politikų kalbas nesivels

Kaip ELTA jau skelbė, tarp generolą kritikavusiųjų – ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ir socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.

Savo ruožtu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad kariuomenės vadas R. Vaikšnoras turėtų trauktis iš užimamų pareigų. Valdančiajai daugumai priklausančios partijos pirmininkas tvirtina, kad generolas neturėjo teisės įsitraukti į viešas diskusijas dėl gynybai skirtų lėšų panaudojimo.

„Kariuomenei ir man, kaip vadui, gali būti nepadoru komentuoti politikų pasisakymų, politikai gali ką nori sakyti, jiems netaikoma jokia atsakomybė. Aš nenoriu veltis. Manęs nei žeidžia, nei nežeidžia (tokie vertinimai – ELTA). Aš esu konstitucinė figūra, paskirta prezidento, patvirtinta Seimo. Aš atsakingas už gynybinių pajėgumų stiprinimą, aš turiu įpareigojimą paruošti kariuomenę per labai trumpą laiką, jeigu atlikti pareigą tėvynei, jei to prireiktų“, – aiškino R. Vaikšnoras.

Tačiau jis ragino pamąstyti, ar kai kurių politikų pasisakymai negali pasitarnauti priešiškoms jėgoms.

„Ar stabilumo ir pasitikėjimo toks pasisakymas prideda? Tegu pilietis pats sau įvertina, manau, kad priešiškoms jėgoms ir šalims geras būdas pasijuokti iš mūsų, kaip mes bendraujame“, – sakė kariuomenės vadas.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo BVP – maždaug 4,79 mlrd. eurų.

Vilnius, spalio 18 d. (ELTA). Pirmąjį rudens mėnesį Kauno rajone buvo išduoti 175 statybos leidimai.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) teigimu, tai didžiausias patvirtintų leidimų mastas minėtoje savivaldybėje šiemet. 

Palyginti su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, Kauno rajone išduotų statybą leidžiančių dokumentų kiekis šį rugsėjį padidėjo du kartus.

Tiek praėjusių, tiek šių metų rugsėjį Kauno rajono savivaldybėje leidimai daugiausia išduoti vienbučių gyvenamųjų namų statybai. Antroje vietoje pagal dažnumą buvo išduoti leidimai, susiję su nuotekų šalinimo tinklų darbais, o trečioje vietoje – kitos paskirties statinių grupei priskiriami statiniai.

SSVA duomenimis, rugsėjį visoje Lietuvoje buvo išduoti iš viso 1 129 statybos leidimai. 92 proc. iš jų išduoti nustatytu laiku, o keturis statybą leidžiančius dokumentus atsisakyta išduoti. 

Šių metų rugsėjį išduotų statybos leidimų kiekis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 23 proc.

Vilnius, spalio 18 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl gynybos biudžeto, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kartu su kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru palaikys poziciją dėl didesnio finansavimo.

„Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras turi ginti gynybos biudžetą, nes mūsų gynyba šiuo metu yra pats svarbiausias prioritetas. Tai, aš manau, kad mes visi turime būti vienoje ir sutelktoje komandoje. Pradinės sumos, kurios buvo siūlomos gynybai, tikrai neatitiko mūsų poreikio. Visais būdais įkalbinėjome, diskutavome“, – žurnalistams šeštadienį sakė D. Šakalienė.

Šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko neoficialus susitikimas su žurnalistais ir visuomenininkais, kurio metu esą tvirtinta, kad gynybai biudžete numatyta mažiau lėšų nei iš tikrųjų. I. Ruginienė sakė, kad dėl susiklosčiusios situacijos ministrės laukia „rimtas pokalbis“. Savo ruožtu D. Šakalienė sako, kad susitikimas vyko be jos žinios, tačiau jo nesmerkia. Penktadienį LRT televizijai ji sakė, kad per minėtą susitikimą buvo aptarta situacija, ką daryti su gynybos biudžetu, kokie yra poreikiai ir pan.

„Labai tikimės ir premjerės supratimo, tikrai ji žino, kokia geopolitinė situacija, pabrėžia, kad gynyba yra prioritetas. O apie konkrečias biudžeto eilutes tikrai galėsime kalbėtis, kiekvieną eurą paaiškinti, kam jis reikalingas mūsų gynybai, kokia žala būtų jo neskyrus“, – žurnalistams Vingio parke sakė ministrė.

D. Šakalienė pažymėjo, kad dėl didesnio gynybos biudžeto gali tekti pakovoti Seime, nes ne visi politikai supranta krašto apsaugos finansavimo svarbą.

„Keliais tu negali pakeisti oro gynybos sistemos, keliais negali pakeisti oro gynybos sistemos, keliais negali pakeisti pėstininkų kovos mašinos, yra baziniai gynybos poreikiai ir papildomi poreikiai. Tai čia mes su kariuomenės vadu stovėsime surėmę pečius“, – teigė krašto apsaugos ministrė.

Susiklosčiusią padėtį krašto apsaugos ministrė ir premjerė žada aptarti pirmadienį.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo BVP – maždaug 4,79 mlrd. eurų.

Vilnius, spalio 18 d. (ELTA). Siekiant užpildyti teisinę spragą, Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius siūlo aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už vaiko raginimą sukurti pornografinio pobūdžio turinį. 

Jo įregistruotame Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų projekte siūloma už tai bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

„Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikai yra įkalbinėjami, skatinami, „prašomi“ ar kitaip veikiami, kad patys sukurtų pornografinio pobūdžio turinį (intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus), kurie vėliau siunčiami suaugusiems asmenims, platinami per pokalbių platformas, naudojami kaip spaudimo, šantažo ar prievartos priemonė. Dabartinė BK redakcija neapima visų tokių situacijų bei nereglamentuoja psichologinio skatinimo ar raginimo vaikus kurti pornografinį turinį“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas V. Gailius. 

Pasak jo, visuomenės interesas yra apsaugoti vaikus nuo bet kokių seksualinio išnaudojimo formų, įskaitant psichologinį spaudimą, manipuliavimą, įkalbinėjimą ar kitas subtilias skatinimo formas, kurios veda prie pornografinio turinio kūrimo. 

„Šios nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra vaiko seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, vaiko orumas ir dvasinė raida“, – sako V. Gailius. 

Pasak parlamentaro, pritarus jo iniciatyvai, bus galima efektyviau taikyti baudžiamąją atsakomybę, ypač ikiteisminių tyrimų metu, kai nustatomas asmens ryšys su vaiko sukurto turinio atsiradimu, bet nėra įrodymų apie tiesioginį filmavimą.

Šiuo metu BK apima tokias nusikalstamas veikas, kaip pornografinio turinio, kuriose atvaizduotas vaikas, platinimą ir  įsigijimą, tačiau neapima tokios veikos kaip skatinimas, raginimas ar kitoks vaiko įtraukimas į pornografinio turinio kūrimą. 

Varšuva, spalio 18 d. (Ukrinform-ELTA). Po penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė išskirtinę Europos solidarumo su Ukraina Rusijos agresijos akivaizdoje svarbą.

Tokį pareiškimą D. Tuskas padarė socialinių tinklų platformoje „X“.

„Po vakarykščių prezidento Zelenskio derybų Baltuosiuose rūmuose ir su Europos vadovais visiškai aiškus vienas dalykas: Europos solidarumas su Ukraina Rusijos agresijos akivaizdoje šiandien yra kaip niekad svarbus“, – rašė D. Tuskas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis sakė, kad po susitikimo Baltuosiuose rūmuose pagrindinės jo pokalbių su Europos lyderiais temos buvo saugumo garantijos ir norinčiųjų koalicija.

Spalio 17 d. Baltuosiuose rūmuose įvyko prezidentų V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skirta priemonėms, kuriomis būtų galima daryti spaudimą Rusijai siekti taikos.

Pirmiau D. Trumpas, jo žodžiais tariant, „labai produktyviai“ telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pranešė apie planus susitikti su juo Budapešte, kad aptartų „galimybę užbaigti šį gėdingą Rusijos ir Ukrainos karą“.

Brazilija, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Brazilijos šiaurės rytuose per eismo įvykį, kai prieš eismą važiavusio autobuso vairuotojas nesuvaldė savo transporto priemonės, žuvo mažiausiai 15 žmonių, šeštadienį pranešė policija.

Tragedija, kurioje dalyvavo 30 žmonių vežęs autobusas, įvyko vėlų penktadienio vakarą Pernambuko valstijoje.

Vairuotojas atsitrenkė į kelkraštyje buvusius akmenis, paskui pradėjo važiuoti eismo kryptimi, tačiau atsitrenkė į pylimą ir autobusas apvirto, teigiama pranešime.

Per avariją žuvo vienuolika moterų ir keturi vyrai. Sužeistųjų skaičius kol kas nenurodomas.

Policija pranešė, kad vairuotojas atsipirko lengvais sužeidimais, o alkotesteris parodė, kad alkoholio jis nebuvo vartojęs. Vyriškis buvo nuvežtas į policijos nuovadą.

Pareigūnai pridūrė, kad avarijos metu kai kurie keleiviai buvo išmesti iš autobuso.

Pekinas, spalio 18 d. (dpa-ELTA). Kinijos ir JAV atstovai, Pekino duomenimis, kiek įmanoma greičiau susitiks naujų derybų dėl vykstančio prekybos ginčo.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad vicepremjeras He Lifengas, kuris Kinijoje atsakingas už ekonominius ir prekybinius santykius su JAV, vaizdo ryšiu kalbėjosi su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu ir JAV prekybos įgaliotiniu Jamiesonu Greeru.

Abi pusės „atvirai, išsamiai ir konstruktyviai“ aptarė pagrindines dvišalių ekonominių ir prekybinių santykių temas, teigiama pranešime. Susitarta kiek įmanoma greičiau surengti naują konsultacijų dėl ekonomikos ir prekybos ratą.

Prieš šį pokalbį S. Bessentas sakė, kad abiejų šalių atstovai tikriausiai po savaitės susitiks Malaizijoje.

„Tikimės, kad Kinija parodys tokią pagarbą, kokią mes parodėme jiems“, – teigė S. Bessentas ir pridūrė esąs tikras, kad D. Trumpas dėl savo santykių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu „grąžins reikalus tinkama kryptimi“. Jis manąs, kad prekybos susiarimas yra įmanomas.

D. Trumpas neseniai pareiškė įvesiąs Pekinui papildomus muito mokesčius, reaguodamas į tai, ką pats pavadino „itin agresyviais“ naujais Kinijos eksporto apribojimais retiesiems žemės elementams. Savo sprendimą jis argumentavo Kinijos pareiškimu, kad Pekinas nuo lapkričio 1 d. retiesiems žemių elementams ir kitoms medžiagoms taikys eksporto kontrolę.

Retieji žemės elementai yra viena pagrindinių temų prekybos konflikte tarp Pekino ir Vašingtono. 

Varšuva, spalio 18 d. (ELTA). Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis tinkle „X“ pranešė, kad Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje aptiktas tunelis.

„Lenkijos pasienio apsaugos pareigūnai po barjeru Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje aptiko tunelį. Tunelis prasidėjo Baltarusijos pusėje ir baigėsi maždaug už 20 metrų nuo sienos Lenkijos pusėje. Pažangių barjero elektroninių sistemų dėka Lenkijos ir Baltarusijos pasienis efektyviai apsaugotas“, – rašė ministras.

Tai jau antrasis tunelis, kuris šiais metais buvo aptiktas po Lenkijos ir Baltarusijos siena.

Anot vietos pareigūnų, abu tuneliai aptikti pažangių elektroninių sistemų, kurios neseniai buvo instaliuotos, dėka.

Liepą buvo modernizuota reikšminga Lenkijos ir Baltarusijos sienos atkarpa – buvo instaliuotos labai modernios termovizorinės kameros.

Lenkijos pasieniečiai nuo sausio registravo 26 tūkst. 700 bandymus neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės.

Gaza, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Gazos Ruožo civilinė gynyba pareiškė, kad per Izraelio surengtą apšaudymą Gazos mieste žuvo devyni žmonės. Kartu su Raudonuoju Kryžiumi civilinė gynyba suskaičiavo devynis žuvusiuosius po to, kai Izraelio kariuomenė penktadienį į rytus nuo Zeitūno kvartalo apšaudė autobusą su pabėgėliais, šeštadienį agentūrai AFP sakė „Hamas“ kontroliuojamos institucijos atstovas Mahmudas Bassalas. Visos aukos esą yra vienos šeimos nariai.

Izraelio kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad identifikavo įtartiną automobilį, kuris mėgino kirsti Izraelio pajėgų atsitraukimo liniją Gazos Ruože. Po įspėjamųjų šūvių kariai „atidengė ugnį ir eliminavo grėsmę“. Tai esą atitinka abiejų pusių sudarytą paliaubų susitarimą. 

Izraelis ir radikalus islamistinis „Hamas“ judėjimas susitarė dėl ugnies nutraukimo. Iki šiol paliaubų daugiausiai buvo laikomasi, tačiau būta kelių incidentų, kai Izraelis ėmė šaudyti, kai buvo priartėta prie „geltonosios linijos“ arba ji peržengta. Pagal susitarimą už šios linijos atsitraukė Izraelio pajėgos.

Zaporižia, spalio 18 d. (dpa-ELTA). Praėjus beveik keturioms savaitėms po to, kai nutrūko išorinis elektros tiekimas Rusijos okupuotai Ukrainos Zaporižios branduolinei elektrinei, pradėti remonto darbai. Tai tinkle „X“ pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA). 

Siekiant sudaryti sąlygos pažeistų elektros linijų remontui, buvo nustatytos vietinės paliaubų zonos. Išorinio elektros tiekimo atkūrimas yra labai svarbus branduoliniam saugumui.

Paskutinioji aukštos įtampos linija, kuria elektra tekėjo į didžiausią Europos atominę elektrinę, iš rikiuotės išėjo rugsėjo 23 d. Dėl mūšių netoli elektrinės Rusija ir Ukraina pradžioje teigė negalinčios atlikti remonto darbų.

TATENA duomenimis, jėgainė jau dešimtą kartą buvo atkirsta nuo tinklo – tačiau šį kartą tai užsitęsė kaip niekad ilgai daugiau kaip pusketvirtų metų trunkančiame Rusijos kare. Saugumo sumetimais reaktoriai yra išjungti, tačiau toliau turi būti aušinami. Šiuo metu tai užtikrina dyzeliniai generatoriai.

Rusų pajėgos užėmė elektrinę 2022 m. kovą, netrukus po karo pradžios.