Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje bus pradėtos diskusijos dėl Seimui 2024 m. pateikto Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto, skelbia Aplinkos ministerija.

Pasak pranešimo, komitete planuojama išsamiai pristatyti siūlomus naujausius pakeitimus bei aptarti, kaip Nacionaliniame susitarime dėl miškų priimti susitarimai buvo įgyvendinti šiame įstatymo projekte.

„Įgyvendinant tiek 19-osios Vyriausybės, tiek 20-osios Vyriausybės programų nuostatas, Miškų įstatymo projektas buvo peržiūrėtas ir parengta programas atitinkanti Vyriausybės išvada šiam projektui, kuria siūloma perskirstyti miškų grupes, siekti apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, bet tuo pačiu pakankamai miškų palikti ūkininkavimui“, – rašo Aplinkos ministerija.

Anot institucijos, Miškų įstatymo projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.

Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmajai miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų pirmosios miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius 3, 4 grupių miškus (3 grupei priklauso apsauginiai, 4 grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai).

3, 4 miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius 3 miškų grupėje, priskirti 2A (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų 4 miškų grupėje.

Skaičiuojama, kad priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, pirmosios miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. hektarų (ha). 2A miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., 2B grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.  

Pasak Aplinkos ministerijos, siūloma tobulinti ir miško kirtimų reguliavimą bei supaprastinti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams reikalavimams. Bet kokius miško kirtimus siūloma ir toliau drausti pirmosios grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose. 2A ir 2B grupių miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius pagrindinius miško kirtimus; 3 grupės miškuose – miško kirtimai didesnėmis kaip 1,5 ha plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, 4A – didesnėmis kaip 4 ha biržėmis.

Atnaujintame siūlomame įstatyme numatoma galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip 5 metus – vietoj Seimui pernai pateiktame projekte siūlytų 20 metų.

Pasak ministerijos, pataisose taip pat numatoma papildoma funkcija Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams, vystyti gamtai artimesnę miškininkystę, didinti miškingumą.

Kaip primena Aplinkos ministerija, 2024 m. birželį Seimui nutarus pradėti šio projekto svarstymo procedūrą, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tų pačių metų rugpjūčio–spalio mėn. organizavo diskusijas, tačiau tuo metu nebuvo rasti visas suinteresuotas šalis tenkinantys kompromisai. Todėl 2024 m. spalį Seime priimtas sprendimas Miškų įstatymo projekto svarstymą perduoti naujos kadencijos Seimui.

Anksčiau skelbta, kad aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą. Ministerijos vadovo teigimu, jis buvo atleistas būtent dėl to, kad stabdė Miškų įstatymo procesą.

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Penktadienį Lietuvos oro uostai (LTOU) pristatė įsigytus naujus sniego valymo automobilius. Bendrovė įsigijo 15 naujų žiemos sezonui skirtų mašinų, kurios kainavo 9 mln. eurų, atskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (PVM). Kaip teigia LTOU Operacijų departamento direktorius Valdas Stropus, nuo naujųjų metų dirbti pradėjusi technika jau įrodė savo vertę prisidedant prie sklandaus oro uostų darbo.

„Sausio mėnuo mums buvo pakankamai didelių iššūkių metas ir mūsų įsigyta technika jau įrodė savo galimybes – padeda kur kas greičiau paruošti aerodromą. Kilimo ir tupimo takus, riedėjimo takų sistemą bei aerodromo peronus“, – penktadienį Vilniaus oro uosto aerodrome žurnalistams sakė V. Stropus.

„Turime 15 galingų sniego valymo automobilių, iš kurių 8 yra „long“ (ang. Ilgosios) versijos, kurių Lietuvoje dar nematėme ir neturėjome. Kitos 7 mašinos yra kompaktinio tipo – jos savo dydžiu ir galimybėmis primena tą techniką, kurią naudojome jau beveik du dešimtmečius. Tiesa, jos visiškai naujos ir jų galimybės tikrai yra didesnės nei senųjų”, – tikino Operacijų departamento vadovas.

Pasak jo, technika po oro uostus paskirstyta pagal jų dydį bei darbo intensyvumą.

„Vilniaus oro uostui teko 4 „long“ didelio našumo automobiliai ir 3 kompaktiškesnės versijos mašinos. Toks sprendimas priimtas dėl didesnio skrydžių intensyvumo ir didesnio ploto, kurį reikia paruošti. Kaune atsidūrė 3 didelio našumo automobiliai ir viena kompaktinė transporto priemonė. Kas liko – keliavo į Palangą, kur intensyvumas, deja, šiuo metu yra mažiausias“, – teigė V. Stropus.

Anot LTOU atstovo, naujųjų mašinų užduotis yra vienu metu atlikti tris funkcijas – versti ir valyti sniegą, likučius atkelti šepečiu ir tą atkeltą likutį nupūsti didžiuliu oro srautu į tą pačią pusę, kur suverstas sniegas.

 „Valytuvai, kurie yra „long“ versijos, turi 7 metrų pločio peilius, kurie vienu metu gali tuos 7 metrus nuvalyti. Po valymo peiliu, suveikia tokio pat pločio šepetys, kuris atkelia sniego likutį ir bet kokį kitą užterštumą nuo dangos. Paskutinėje valymo stadijoje pasinaudojama didžiuliu oro srautu“, – aiškino V. Stropus.

Vieno automobilio aptarnavimas kainuos apie 2,5 tūkst. eurų per metus.

Kartu su nauja technika dirba traktoriai, specialiai pritaikyti aerodromo ir oro uosto dangų ruošimui, didelio našumo sniego krautuvai bei saviverčiai, kurie reikalingi sukauptam sniegui išvežti.

Kaip teigia Aerodromo operacijų skyriaus vadovas Arūnas Vengraitis, su naująja technika valymo darbai oro uosto takų bei peronų valymas gali būti užbaigtas keliais kartais greičiau.

„Šios technikos privalumas yra tas, kad galime paskirstyti našumą – viena technika dirba ant kilimo ir tupimo takų, o kiti gali dirbti perone. Šie didelio našumo sniego valymo automobiliai gali atlikti ženkliai daugiau darbo vienu metu. (...) Galime sakyti, kad viską nuvalyti dabar trunka keliskart mažiau laiko“, – sakė jis.

Naujų valymo automobilių įsigijimas užtruko pusantrų metų, seni bus parduodami

Pasak Operacijų departamento direktoriaus V. Stropaus, naujų sniego valymo automobilių įsigijimas nėra susijęs su lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste nuo nusileidimo tako nuslydusio lėktuvo incidentu. Naujų mašinų pirkimas vyko pusantrų metų ir buvo dalis anksčiau pradėtos transporto atnaujinimo programos.

„Naujų įrenginių įsigijimas ir lapkritį įvykęs incidentas yra visiškai nesusijęs. Valymo mašinos buvo įsigytos nuosekliai įgyvendinant transporto priemonių atnaujinimo programą. Galiu garantuoti, kad tokios technikos per mėnesį ar du – negalėtume įsigyti. Procesas užtruko ilgiau nei pusantrų metų“, – teigė V. Stropus.

Aerodromo vadovas A. Vengraitis tuo metu teigė, kad senuosius valymo įrenginius planuojama parduoti aukciono būdu.

„Senąsias transporto priemones šiuo metu dar turime, bet jas planuojama parduoti aukciono būdu. Jų Vilniaus oro uoste yra 7, vieno automobilio vertė galėtų siekti 50–70 tūkst. eurų“, – tikino jis.

Kaip skelbta anksčiau, šių metų sausio mėnesį visuose Lietuvos oro uostuose buvo fiksuotas keleivių srauto augimas – bendrai aptarnauta 480,3 tūkst. žmonių – 9,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Vilniaus oro uoste praėjusį mėnesį buvo aptarnauta beveik 335 tūkst. keleivių – 12 proc. daugiau nei pernai sausį, o Kauno oro uoste keleivių skaičius padidėjo 1 proc. – iki 111,8 tūkst.

Palangos oro uoste tuo metu keleivių srautas siekė 34 tūkst. – 22,3 proc. daugiau nei 2025 m. sausį. 

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Tauragės rajone penktadienį kilo gaisras medžio apdirbimo įmonės dirbtuvėse.

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC), 11.09 val. gautas pranešimas, kad Mažonų seniūnijoje, Pagramančio miestelyje, Dvaro gatvėje, dega įmonės dirbtuvės.

Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės, Šilalės ir Tauragės rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaip Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, gaisras kilo medžio apdirbimu užsiimančios įmonės dirbtuvėse.

„Gaisro gesinimui yra pasitelktos penkios automobilinės cisternos ir automobilinės kopėčios“, – sakė E. Zdanevičienė.

Atvykus į įvykio vietą, atvira liepsna degė mūrinio pastato antras aukštas. Gaisras yra gesinamas.

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Į karinės simuliacijos scenarijų, kur imituojamas Rusijos įsiveržimas į Lietuvą, o strateginiai šalies partneriai nedrįsta priimti reikiamų politinių sprendimų, sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, sąjungininkų ryžtu neabejojama, o Lietuva nuolat kaupia resursus šalies gynybai.

„Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, galima tik įsivaizduoti Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikime“, – penktadienį „Facebook“ skelbė kariuomenė.

„Tačiau niekas kitas už mus negali nuspręsti pradėti valstybės ginkluotą gynybą, tik mes patys – nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai, jiems turime ir nuolat kaupiame resursus, kurie bus panaudoti taip, kaip reikės Lietuvai, o valios niekam čia netrūksta, kad ir kaip kartais mus bando įtikinti priešingai“, – tęsė ji.

Taip pat pabrėžiama, kad simuliacijos kariuomenėse yra naudojamos kaip operacijos plano parengimo dalis, kur siekiama identifikuoti pažeidžiamas vietas ir jas taisyti. Galutinis operacijos planas sugeneruojamas tik po to.

„Darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti“, – rašo kariuomenė.

Tiesa, pažymima, kad tokias simuliacijas gali atlikti įvairios organizacijos, kurių tikslai taip pat gali būti įvairūs.

„Viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus. Tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu“, – pabrėžia kariuomenė.

„Ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims. Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia“, – akcentuojama pranešime.

Kariuomenės teigimu, šiuo metu veiklos kryptis koncentruojasi į nuolatines turimų pajėgų pratybas, oro gynybos stiprinimą, kontrmobilumo priemones ties siena. Taip pat stiprinama integracija su sąjungininkais, auginami logistiniai pajėgumai.

„Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėti“, – pažymi kariuomenė.

Akcentuojama, jog šiuo metu Lietuvos pajėgumus sudaro kiek daugiau nei 20 tūkst. aktyvaus personalo karių ir dar daugiau – rezervą, kurį galima aktyvuoti per trumpą laiką.

„Pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų“, – teigia kariuomenė.

Tiesa, pabrėžiama, jog dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą visuomet išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė. Visgi tam yra budinčios sausumos pajėgos, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitų pajėgumai, kurie gali būti pasitelkti iš karto.

Kaip skelbta, Vokietijos laikraštis „Die Welt“ kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Schmidto universiteto Vokietijos karinių pratybų centru gruodį surengė karinę simuliaciją. Jos metu buvo imituojamas Rusijos įsiveržimas į Lietuvą, kuris leido suprasti, kad Europos ir NATO reakcija gali būti ne tokia ryžtinga. 

Karinės simuliacijos metu Rusija pasinaudojo sufabrikuota humanitarine krize Kaliningrade, kad Lietuvoje užimtų strategiškai svarbų Marijampolės miestą, o sąjungininkų dvejonės ir JAV lyderystės stoka sutrukdė pasinaudoti NATO kolektyvine gynyba.

Nors Lietuvos ir kitų šalių pareigūnai teigia, kad pagal tokį scenarijų yra nepakankamai įvertinamas jų pasirengimas, o Rusijos pajėgumai pervertinami turint minty didelius Maskvos nuostolius Ukrainoje, kiti įspėja, kad Rusija galėtų greitai mobilizuoti didelius kiekius karo patirties turinčių karių arba pasinaudoti politiniais nesutarimais Aljanso viduje.

Nūkas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Kanada ir Prancūzija, griežtai nepritariančios JAV prezidento Donaldo Trumpo norui perimti Grenlandijos kontrolę, penktadienį Danijos autonominės teritorijos sostinėje atidaro savo konsulatus, taip pareikšdamos tvirtą paramą vietos valdžiai.

Pernai grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Vašingtonui saugumo sumetimais reikia kontroliuoti strateginę, naudingųjų iškasenų turtingą Arkties salą.

Praėjusį mėnesį JAV prezidentas atsiėmė savo grasinimus užimti Grenlandiją, pareiškęs, kad su NATO vadovu Marku Rutte sudarė „pagrindų“ susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti didesnę Amerikos įtaką.

Buvo sudaryta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė, kuri aptars būdus, kaip patenkinti Vašingtono susirūpinimą keliančius saugumo klausimus Arktyje, tačiau derybų detalės nebuvo paviešintos.

Nors Danija ir Grenlandija teigė, kad pritaria D. Trumpo keliamiems saugumo klausimams, jos tvirtina, kad suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra „raudona linija“ diskusijose.

„Tam tikra prasme tai Grenlandijos gyventojų pergalė, kad dvi sąjungininkės atidaro diplomatines atstovybes Nūke, – sakė Grenlandijos universiteto politologas Jeppe Strandsbjergas. – Labai vertinama parama prieš tai, ką kalbėjo D. Trumpas“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apie Paryžiaus planus atidaryti konsulatą paskelbė birželio mėnesį lankydamasis Nūke, kur išreiškė Europos solidarumą su Grenlandija ir kritikavo D. Trumpo ambicijas.

Naujai paskirtas Prancūzijos konsulas Jeanas Noelis Poirier anksčiau yra dirbęs ambasadoriumi Vietname.

O Kanada dar 2024 m. pabaigoje paskelbė, kad atidarys konsulatą Grenlandijoje siekdama plėsti bendradarbiavimą.

Konsulatų atidarymas yra „būdas pasakyti Donaldui Trumpui, kad jo agresija prieš Grenlandiją ir Daniją nėra vien Grenlandijos ir Danijos klausimas, tai yra ir Europos sąjungininkų klausimas, taip pat Kanados, kaip Grenlandijos ir Europos sąjungininkių draugės, klausimas“, – AFP sakė Danijos tarptautinių studijų instituto Arkties ekspertas Ulrikas Pram Gadas.

„Tai nedidelis žingsnis, dalis strategijos, pagal kurią šią problemą paverčiame europietiška, – sakė analitinio centro „Europa“ saugumo ir gynybos analitikė Christine Nissen. – Akivaizdu, kad pasekmės yra ne tik Danijos reikalas. Tai ir Europos, ir pasaulio reikalas.“

Pripažinimas

Pasak J. Strandsbjergo, abu konsulatai, kurie bus prie Prancūzijos ir Kanados ambasadų Kopenhagoje, suteiks Grenlandijai galimybę „pasipraktikuoti“ būti nepriklausoma, nes sala jau seniai svajoja vieną dieną nutraukti ryšius su Danija.

Sprendimas atidaryti diplomatines misijas taip pat yra vis labiau augantis Grenlandijos autonomijos, įtvirtintos 2009 m. savivaldos akte, pripažinimas“, – sakė Ch. Nissen.

„Grenlandijos gyventojai, siekiantys savo suverenumo, suvoks, kad turi daugiau tiesioginių kontaktų su kitomis Europos šalimis“, – sakė ji.

Tai leistų sumažinti Danijos vaidmenį, „diversifikuojant Grenlandijos priklausomybę nuo išorinio pasaulio, kad ji nebūtų priklausoma tik nuo Danijos ir galėtų turėti daugiau ryšių savo ekonomikai, prekybai, investicijoms, politikai ir t. t.“, antrino U. Pram Gadas.

Grenlandija nuo 1992 m. palaiko diplomatinius ryšius su Europos Sąjunga, nuo 2014 m. 
– su Vašingtonu, o nuo 2017 m. – su Islandija.

Islandija savo konsulatą Nūke atidarė 2013 m., o JAV, Grenlandijos sostinėje turėjusios konsulatą 1940-1953 m., savo atstovybę vėl atidarė 2020 m.

Europos Komisija savo biurą ten atidarė 2024 m.

Odesa, vasario 6 d. (Ukrinform-ELTA). Penktadienį anksti ryte Ukrainos Odesos miesto Kyjivo rajone sprogus automobiliui žuvo 21-erių metų vyras. Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) pranešė, kad šis įvykis klasifikuojamas kaip teroristinis išpuolis.

„Automobilio sprogimą Odesos Kyjivo rajone SSU klasifikavo kaip teroristinį aktą ir jau pradėjo atitinkamą baudžiamąją bylą. Ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnį (teroristinis aktas)“, – teigiama SSU Odesos regiono skyriaus pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.

Preliminariais tyrimo duomenimis, sprogimas įvyko penktadienį apie 5 val. ryto netoli gyvenamojo namo Akademika Koroliova gatvėje. Žuvo 21-erių automobilio savininkas, kuris, leidinio „Dumskaya“ teigimu, dirbo pasienio apsaugos tarnybos kinologu.

Įvykio aplinkybes tiria Ukrainos saugumo tarnyba kartu su nacionaline policija.

Islamabadas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Išpuolis Pakistane, kuris surengtas per penktadienio pamaldas, policijos duomenimis, pražudė mažiausiai 12 žmonių, taip pat yra sužeistųjų. Pareigūnų duomenimis, tai buvo savižudiška ataka prieš šiitus viename sostinės Islamabado priemiesčių.

Žuvusiųjų skaičius dar gali augti, sakė policijos atstovas agentūrai „dpa“. Mažiausiai 15 asmenų buvo sužeisti, jie nuvežto į ligonines. Kai kurių jų būklė kritiška, informavo gelbėtojų atstovas.

Pastaraisiais metais Pakistane vėl padaugėjo smurto ir išpuolių. Savaitgalį per mūšius tarp šiitų pajėgų ir spėjamų teroristų įvairiose vietose neramioje Beludžistano provincijoje žuvo dešimtys žmonių.

Maskva, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Kremlius penktadienį pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina dėl karo pabaigos, kurioms tarpininkavo Jungtinės Valstijos, buvo sunkios, bet „konstruktyvios“ ir bus tęsiamos.

Antrasis kariaujančių šalių derybų ratas ketvirtadienį baigėsi nepaskelbus apie proveržį dėl pagrindinių klausimų, tačiau Kyjivas ir Maskva tą pačią dieną apsikeitė dešimtimis į nelaisvę paimtų karių.

„Dvi dienas vyko konstruktyvus ir labai sunkus darbas“, – praėjus dienai po derybų Abu Dabyje pabaigos žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir kartu pridūrė, kad „jos bus tęsiamos“.

Ukraina, Rusija ir JAV, nepateikdamos detalių, teigė, kad derybose buvo padaryta tam tikra pažanga, tačiau pažymėjo, jog dar reikia daug nuveikti. Ukraina taip pat pranešė, kad derybos turėtų būti tęsiamos.

Jungtinės Valstijos siekia, kad karas būtų užbaigtas.

Vėliau šį mėnesį bus minimos ketvirtosios Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje, kuris virto kruviniausiu ginkluotu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, metinės.

Vilnius, vasario 7 d. (ELTA). Lietuvos kariuomenės sandėlius papildė artilerijos sviediniai, kurių įsigijimo sutarties vertė siekia apie 3,6 mln. eurų be PVM, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

„KAM, stiprindama šalies gynybinius pajėgumus, nuosekliai investuoja ne tik į modernią karinę techniką, bet ir į amunicijos atsargų papildymą. Lietuvos kariuomenė papildė savo arsenalą – iš įmonės „KNDS Ammo Italy S.p.A.“ įsigyti 155 mm HE L15A1 artilerijos sviediniai. Sutarties vertė apie 3,6 mln. eurų be PVM“, – rašoma ministerijos pranešime.

„Amunicijos atsargų didinimas yra vienas kertinių sprendimų stiprinant Lietuvos gynybą. Turime pasirūpinti, kad kariuomenė nuolat disponuotų reikiamu kiekiu amunicijos, todėl investuojame į 155 mm artilerijos sviedinius ir kitą amuniciją, nes to reikia norint užtikrinti patikimą atgrasymą“, – pranešime cituojama krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė.

Skelbiama, jog 155 mm HE L15A1 artilerijos sviediniai yra skirti naudoti su Lietuvos kariuomenės eksploatuojamomis artilerijos sistemomis 155 mm PzH 2000.

Šio tipo sviediniai skirti bendram taikinių naikinimui mūšio lauke. Jie gali būti naudojami lengvų įtvirtinimų ir lauko fortifikacinių statinių, įskaitant sandėlius bei laikinas pozicijas, griovimui, nešarvuotos ar lengvai šarvuotos technikos neutralizavimui, taip pat priešo ugnies pozicijų slopinimui. 

Taikos metu šie sviediniai naudojami Lietuvos kariuomenės artilerijos padalinių koviniam rengimui.

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Sausio mėnesį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pakilo 3,2 punkto – nuo 45,9 praėjusių metų gruodį iki 49,1 sausį, skelbia LPK.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pastaraisiais metais šalies ekonomika augo sparčiai, tačiau gerovės augimas ima lenkti ekonomikos pajėgumą ją išlaikyti.

„Pramonės lūkesčių indeksas ir žemas pajėgumų panaudojimas rodo struktūrinį sulėtėjimą – be produktyvumo šuolio, technologinio atsinaujinimo ir stipresnės eksporto struktūros šio augimo ilgainiui finansuoti nepavyks“, – pranešime teigia V. Janulevičius.

Sausį Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą labiausiai didino gerėjantys gamybos ir paklausos vertinimai. LPK duomenimis, 14 proc. įmonių prognozavo paklausos mažėjimą, 58 proc. tikėjosi, kad ji neiskeis, o 28 proc. – kad augs. Taip pat 73 proc. įmonių nurodė, kad jų produkcijos paklausa yra pakankama – tai didžiausia dalis per pastaruosius trejus metus.

Geriausios nuotaikos dėl gamybos augimo fiksuojamos kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje, kur 50 proc. įmonių tikisi didinti gamybą, bei dalyje tekstilės gaminių gamybos sektoriaus (49 proc.). 

Tuo metu 47 proc. kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir 32 proc. tekstilės gaminių gamybos sektorių įmonių mano, jog jų gamybos apimtys artimiausiu metu mažės.

Taip pat naujausi duomenys rodo, kad paklausą eksporto rinkose kaip per mažą vertina 32 proc. Lietuvos pramonės įmonių, o 68 proc. mano, jog ji yra pakankama. Labiausiai eksporto paklausos trūkumą jaučia kitų nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriai – daugiau nei pusė šių sektorių įmonių nurodo, kad paklausa eksporto rinkose yra per maža.

Atsargų lygis išlieka stabilus – 89 proc. pramonės įmonių teigia, kad jų atsargos yra pakankamos. Dauguma įmonių artimiausiu metu kainų pokyčių nesitiki: trys ketvirtadaliai prognozuoja stabilias kainas, 23 proc. – augimą, o 7 proc. – mažėjimą.

2026 m. Lietuvos pramonė pradėjo mažiausiu per pastaruosius dvejus metus pajėgumų panaudojimu. Skelbiama, kad sausį jis siekė 68,3 proc. – 3,2 proc. punkto mažiau nei gruodį. 

Ryškiausi pajėgumų kritimai fiksuoti drabužių siuvimo, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, chemikalų ir chemijos produktų bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose. Tuo metu metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriuje pajėgumų panaudojimas sausį išaugo iki 80,2 proc.

Sausį keturių pramonės sektorių lūkesčių indeksai viršijo 50 ribą: kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (60,8), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (55,1), baldų gamybos (51,4) bei medienos ir medienos gaminių sektoriuose (50,1). Tuo metu kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriaus lūkesčių indeksas jau penktą mėnesį iš eilės nesiekė 40 ir sausį sudarė 37,2.

Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis.

Karakasas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Opozicijos lyderė María Corina Machado pareiškė mananti, kad nauji demokratiniai rinkimai Venesueloje įmanomi per 9–10 mėnesių.

„Manome, kad tikras skaidrus procesas su rankiniu balsavimu (…) viso proceso metu galėtų būti įgyvendintas per 9–10 mėnesių“, – „Politico“ sakė M. C. Machado, kuri praėjusiais metais už savo darbą Venesuelos opozicijoje pelnė Nobelio taikos premiją.

„Na, bet tai priklauso nuo to, kada viskas bus pradėta“, – pridūrė ji.

Antradienį kalbėdama tinklalaidėje, M. C. Machado nurodė, kad dar neaptarė konkretaus tokio proceso pradžios tvarkaraščio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jie po sausio pradžioje įvykdytos JAV karinės operacijos, kurios tikslas buvo nuversti autoritarinį prezidentą Nicolás Maduro, susitiko Baltuosiuose rūmuose.

Minima tinklalaidė dar nebuvo išleista, tačiau „Politico“ ketvirtadienį paskelbė jos ištraukas.

D. Trumpas yra užsiminęs, kad Jungtinės Valstijos galėtų dar daugelį metų toliau prižiūrėti Venesuelą, ypač kalbant apie naftos infrastruktūros plėtrą. D. Trumpas praėjusį mėnesį laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad „laikas parodys“, kiek ilgai JAV prižiūrės Venesuelą.

Nuo N. Maduro sulaikymo šią Pietų Amerikos valstybę valdo laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez, kuri iki tol ėjo N. Maduro viceprezidentės pareigas. Venesuelos politinė ateitis išlieka visiškai neaiški.

Po N. Maduro perrinkimo 2024 m., kurį nustelbė kaltinimai sukčiavimu, M. C. Machado nepareikalavo naujų rinkimų, tačiau siekė valdžios pakeitimo, atsižvelgiant į rezultatus. Opozicija ir tarptautiniai stebėtojai prezidento rinkimų nugalėtoju plačiai laikė Edmundo Gonzálezą Urrutią.

Vašingtonas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pristatė savo vardu pavadintą interneto svetainę „TrumpRx“, kurioje vartotojai gali tiesiogiai iš gamintojų įsigyti pigesnių vaistų, pavyzdžiui, svorio metimui ar nevaisingumo gydymui.

Šis žingsnis yra dalis D. Trumpo pastangų suvaldyti rinkėjų pasipiktinimą dėl pragyvenimo išlaidų prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus, nes per juos respublikonai rizikuoja prarasti Kongreso kontrolę.

„Nuo šio vakaro dešimtys dažniausiai vartojamų receptinių vaistų bus prieinami su didelėmis nuolaidomis visiems vartotojams, – sakė D. Trumpas per renginį Baltuosiuose rūmuose. –Amerikiečiai ilgą laiką mokėjo didžiausias vaistų kainas visame pasaulyje... Amerikos žmonės faktiškai subsidijavo vaistų kainas visam pasauliui.“ 

D. Trumpas sakė, kad farmacijos milžinės „Eli Lilly“ ir „Novo Nordisk“ sutiko savo populiarų, bet brangų svorio metimo vaistą GLP-1 pardavinėti šioje svetainėje „su drastiškomis nuolaidomis“.

„Novo Nordisk“ vaistas „Ozempic“ bus atpigintas nuo daugiau kaip 1 000 iki 199 JAV dolerių per mėnesį, o „Eli Lilly“ vaisto „Wegovy“ kaina bus sumažinta nuo 1 300 taip pat iki 199 dolerių, sakė D. Trumpas. Po pirmųjų dviejų mėnesių kainos palaipsniui didėtų, teigiama svetainėje.

Vienu metu per šį pranešimą pareigūnai į sceną pakvietė moterį, kuri, pasak jų, buvo pirmasis asmuo, pasinaudojęs „TrumpRx“ svetaine, kad gautų pigesnių vaistų nevaisingumui gydyti.

„Turėsime daug Trumpo kūdikių su tokiomis išlaidomis“, – pristatydamas ją sakė žymus televizijos gydytojas Mehmetas Ozas, dabar D. Trumpo paskirtas vadovauti „Medicare“ ir „Medicaid“ paslaugų centrams.

Pradedančioje veikti interneto svetainėje galima sutaupyti perkant daugiau kaip 40 populiarių vaistų, pranešė Baltieji rūmai. Vartotojai gali ieškoti norimų vaistų, tada atsispausdinti kuponą, pateikti jį vaistinėje ir nusipirkti už sumažintą kainą.

D. Trumpas paskelbė apie keletą susitarimų dėl kainų su didžiausiomis vaistų bendrovėmis, įtikindamas jas įsipareigoti taikyti „didžiausio palankumo valstybės“ kainodarą, atitinkančią mažiausią kainą, siūlomą kitose turtingose šalyse.

Mainais už tai bendrovės gavo paskatų, įskaitant atleidimą nuo didelių muitų tarifų, kuriuos D. Trumpas nuo savo sugrįžimo į valdžią praėjusiais metais įvedė daugeliui šalių.

D. Trumpas taip pat spaudė kelias šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, sudaryti susitarimus dėl vaistų kainų – ir JAV prezidentas ne kartą šaipėsi iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono protestų dėl šio klausimo.

Nepaisant to, kad iš pradžių rinkėjų skundus dėl įperkamumo D. Trumpas vadino konkurentų demokratų „melu“, pastaruoju metu, artėjant šių metų kadencijos vidurio rinkimams, jis ėmėsi veiksmų sumažinti vartotojų išlaidas.

Respublikonai baiminasi, kad gali prarasti Kongreso kontrolę, nes apklausos rodo, kad D. Trumpo reitingai žemi, ypač dėl ekonomikos reikalų. Pats D. Trumpas perspėja, kad pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose reikštų, jog jam greičiausiai būtų trečią kartą surengta apkalta.