Vilnius, gruodžio 7 d. (ELTA). Atsižvelgiant į pasikeitusias Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės funkcijas, siūloma pakeisti jos pavadinimą į Medijų ombudsmeną. 

Tai numatančius Visuomenės informavimo ir kitų įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo Kultūros komiteto nariai. 

Jei Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas būtų pakeistas į Medijų ombudsmeno tarnybą. 

Tikimasi, kad tokie pokyčiai geriau atspindės institucijos veiklą ir jos funkcijas. Anot iniciatorių, dabartinis pavadinimas prarado aktualumą, sukelia neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo.

„Žurnalistų etikos inspektoriaus (…) kompetencija ir veiklos sritys nuolat plėtėsi ir šiuo metu apima visas žiniasklaidos formas. Dabartinis institucijos pavadinimas neretai klaidina, nes neturi nieko bendra su žurnalistų etika. Todėl gaunamus suinteresuotų asmenų kreipimusis dėl žurnalistų etikos vertinimo pagal kompetenciją tarnyba persiunčia Visuomenės informavimo etikos komisijai. Šios painiavos būtų išvengta pakeitus Žurnalistų etikos inspektoriaus pavadinimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Jame taip pat pažymima, kad poreikis keisti institucijos pavadinimą buvo aptartas su viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančiomis organizacijomis. Kaip nurodo projekto autoriai, naujam pavadinimui neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Beje, Medijų ombudsmeno pareigybės pavadinimas ir funkcijos yra istoriškai susiklostę Šiaurės Europos šalyse, o tarptautiniu lygmeniu veikia Medijų ombudsmenų asociacija.

Siūlo numatyti taikų ginčo sprendimą 

Minėtomis įstatymo pataisomis siūloma ne tik keisti institucijos pavadinimą, bet taip pat reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą. 

Jei parlamentarai pritartų, atsirastų galimybė nutraukti skundo tyrimą, jei tarpininkaujant Medijų ombudsmenui, reikalavimai įvykdomi gera valia ir pareiškėjas raštu praneštų ombudsmenui apie skundo atsisakymą. 

„Žurnalistų etikos inspektorius, gavęs skundą, visada įvertina galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tarpininkaujant inspektoriui vis dažniau pavyksta efektyviai pasiekti abi ginčo šalis tenkinantį rezultatą. Tai įvyksta tuomet, kai viešosios informacijos rengėjas sutinka su padarytu pažeidimu, jį pašalina (pavyzdžiui, paneigia, patikslina viešai paskelbtą informaciją, nuasmenina ar panaikina tam tikrus duomenis, ištaiso kitas paskleistos informacijos klaidas), o pareiškėjui to pakanka ir jis nesiekia nubaudimo ar kitokio poveikio priemonių taikymo. Iš to kyla poreikis Visuomenės informavimo įstatyme reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą“, – sako projekto autoriai. 

Tikimasi, kad toks reguliavimas leis sutaupyti laiką, išteklius bei išvengti teisminio bylinėjimosi. 

Taikus ginčo išsprendimas, pasiektas tarpininkaujant Žurnalistų etikos inspektoriui, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra reglamentuotas. 

Beje, Medijų ombudsmenas galės atsisakyti nagrinėti skundą, jei dėl jame keliamo klausimo yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad Medijų ombudsmenas pateiktų Seimui analitinę apžvalgą kasmet, kartu su metine veiklos ataskaita. Tikimasi, kad tai padės geriau ir laiku reaguoti į aktualias visuomenės informavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus.

Šiuo metu Žurnalistų etikos inspektorius analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires – rengia ir skelbia kas dveji metai. 

„Tokiu būdu teikiamos analitinės įžvalgos neretai būna nebeaktualios, laiku neatliepiančios į aktualius visuomenės informavimo lauko iššūkius, ypač geopolitiniame kontekste. Viešojo intereso labui būtų tikslinga, jog analitines įžvalgos būtų pateiktos dažniau, t. y., kasmet kartu su veiklos ataskaita“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

ELTA primena, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais, priėmus pirmosios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą.

Žurnalistų etikos inspektorius yra nepriklausomas valstybės pareigūnas. Jis nagrinėja gyventojų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Jis taip pat prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.

Žurnalistų etikos inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijačios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus.

Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas įgyvendinti padeda 2006 metais funkcionuoti pradėjusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Šių metų birželio mėnesį Seimas Žurnalistų etikos inspektoriumi paskyrė buvusį Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. Jis šiose pareigose pakeitė dvi kadencijas dirbusią Gražiną Ramanauskaitę.

Paryžius, gruodžio 7 d. (DPA-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, grįžęs po trijų dienų vizito Kinijoje, interviu Prancūzijos verslo dienraščiui „Les Echos“ iškėlė galimybę imtis atsakomųjų priemonių prieš Pekiną, jei šis nepakeis savo prekybos politikos.

„Bandau paaiškinti kinams, kad jų prekybos perteklius nėra tvarus, nes jie naikina savo pačių klientus, ypač tuo, kad beveik nieko iš mūsų nebeimportuoja“, – sakė E. Macronas.

„Aš jiems pasakiau, kad jei jie nereaguos, mes, europiečiai, būsime priversti artimiausiais mėnesiais imtis griežtų priemonių ir sumažinti bendradarbiavimą, sekdami Jungtinių Valstijų pėdomis – pavyzdžiui, įvesdami muitus Kinijos produktams“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Kinija yra svarbiausia jo šalies prekybos partnerė Azijoje, tačiau Prancūzijos ekonomika turi akivaizdų prekybos deficitą su Pekinu, nes importas gerokai viršija eksportą. 2024 m. deficitas siekė daugiau nei 46 mlrd. eurų.

Visos Europos Sąjungos (ES) prekybos deficitas viršija 300 mlrd. eurų. Menka kinų paklausa yra problema Vokietijos, Prancūzijos ir kitoms ES įmonėms. Kinija smogia į pačią Europos pramonės ir inovacijų modelio širdį, sakė E. Macronas. Padėtį dar labiau pablogina JAV protekcionizmas, mat Kinijos prekių srautai yra masiškai nukreipiami į Europos rinką.

Jo teigimu, Europa yra įstrigusi tarp dviejų ugnių, o jos pramonės išlikimas atsidūrė pavojuje.

„Mes tapome (pasaulinių prekybos santykių – ELTA) koregavimo rinka, o tai yra blogiausias scenarijus“, – nuogąstavo Prancūzijos prezidentas.

Jeruzalė, gruodžio 7 d. (DPA-ELTA).  Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį kalbėjo apie „taikos galimybes“ Artimuosiuose Rytuose, tačiau tuo pačiu metu toliau atmetė nepriklausomos Palestinos valstybės idėją.

„Irano ašis buvo sudaužyta“, – sakė B. Netanyahu po pokalbių su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Jeruzalėje, komentuodamas pastaruosius dvejus metus regioną purčiusius karo veiksmus.

„Manome, kad yra kelias, kuriuo galima siekti platesnės taikos su arabų valstybėmis, ir kelias, kuriuo galima užtikrinti veiksmingą taiką su mūsų kaimynais palestiniečiais“, – tęsė Izraelio ministras pirmininkas.

„Tačiau prie pat savo sienos nekursime valstybės, kuri sieks mūsų sunaikinimo“, – sakė B. Netanyahu.

F. Merzas pažymėjo, kad yra dirbama „siekiant naujų Artimųjų Rytų tikslo“, kuriuo būtų pripažinta ir Izraelio valstybė.

„Esame įsitikinę, kad numatomas Palestinos valstybės įkūrimas šalia Izraelio, tikėtina, siūlo geriausias perspektyvas tokiai ateičiai“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Tačiau, pasak jo, dviejų valstybių sprendimas gali būti pasiektas tik derybų būdu ir bus „šių derybų pabaigoje“. Tokios derybos, F. Merzo nuomone, yra būtinos jau dabar.

Dviejų valstybių sprendime numatoma, kad Izraelis ir nepriklausoma Palestinos valstybė taikiai egzistuos viena šalia kitos.

B. Netanyahu teigė, kad pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo plano Gazai etapas yra „beveik baigtas“, nes Gazos Ruože liko tik vieno įkaito kūnas.

Jis pabrėžė, kad palestiniečių grupuotės „Hamas“ nusiginklavimas yra būtina taikos susitarimo sąlyga. Izraelio premjeras pažymėjo, kad antrasis paliaubų plano etapas bus sunkiau įgyvendinamas nei pirmasis.

B. Netanyahu taip pat įspėjo apie pavojingą antisemitizmo atgimimą visame pasaulyje. Jis skundėsi, kad nepaisant „Hamas“ žiaurumų prieš civilius 2023 m. spalio 7 d., jos vėliavos buvo plevėsuojamos demonstracijose įvairių pasaulio šalių sostinėse.

„Tai – pasibaisėtina“, – sakė jis.

ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje paskelbtame JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plane raginama nuginkluoti „Hamas“, Gazos Ruože dislokuoti tarptautines stabilizavimo pajėgas ir sukurti pereinamojo laikotarpio administraciją, kurią valdytų nepartiniai palestiniečių technokratai.

Vis dar nesutariama dėl keleto klausimų, įskaitant „Hamas“ nusiginklavimą, visišką Izraelio pajėgų pasitraukimą ir Gazos Ruožo ateitį.

Gazos karą išprovokavo 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytas teroristinis išpuolis prieš Izraelį, kurio metu žuvo 1 221 žmogus.

Gazos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais, Izraelio atsakomieji smūgiai šioje teritorijoje nusinešė mažiausiai 70,1 tūkst. žmonių gyvybių.

Jeruzalė, gruodžio 7 d. (DPA-ELTA). Šiuo metu nėra jokios kalbos apie kvietimą Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu atvykti į Vokietiją, sekmadienį jųdviejų susitikimo Jeruzalėje sakė kancleris Friedrichas Merzas.

Konservatyvusis kancleris per savo pirmąjį vizitą Izraelyje sakė, kad B. Netanyahu galimo vizito į Vokietiją klausimas aptariamas nebuvo.

„Šiuo metu nėra jokios priežasties tai aptarti. Jei leistų laikas, aš išsiųsčiau tokį kvietimą, bet šiuo metu tai nėra aktualu nei man, nei jam“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Izraelio ministrui pirmininkui yra išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože 2024 m. lapkričio mėn. Šiuos kaltinimus B. Netanyahu kategoriškai neigia. Izraelis šio teismo nepripažįsta ir reikalauja, kad arešto orderis būtų panaikintas.

B. Netanyahu sakė, kad jam, be abejo, „būtų malonu“ vėl apsilankyti Vokietijoje ir surengti derybas su kancleriu Berlyne, bet pridūrė šiuo metu negalintis to padaryti dėl TBT arešto orderio.

Vilnius, gruodžio 6 d. (ELTA). Kauno miesto savivaldybė teisme siekia, kad Inga ir Mindaugas Vilčinskai kartu savo vaikais išsikeltų iš socialinio būsto, nes nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių.

Šiemet pavasarį, kai savivaldybė kreipėsi į teismą, atsakovams buvo pareikštas reikalavimas dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Teismas tuo metu skelbė, kad ieškinio suma siekia 1 722 eurus. 

„Skola yra tūkstantinė ir auganti, kadangi nedengiama, atitinkamai įsiskolinimai yra už suteiktas komunalines paslaugas. Ginčo sprendimas taikiai nebuvo svarstomas, nesant atsakovų valios. Savivaldybė tiesiog siekia prisiteisti skolą ir iškeldinti atsakovus dėl nuomos sutarties pažeidimų. Kadangi teismo posėdžiai teismo nutartimi paskelbti neviešais ir bylos duomenys, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, nėra vieši, todėl daugiau detalių negalime pateikti“, – Eltai teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Indrė Brazė.

Savivaldybė siekia ne tik skolų priteisimo, bet ir nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Byla iš esmės yra išnagrinėta, sausį šalims teliko pasakyti baigiamąsias kalbas.  

Savivaldybė įtaria piktnaudžiaujant Vilčinskus 

Savivaldybės ieškinyje nurodoma, kad buto nuomininkė I. Vilčinskienė nuolat nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių paslaugų mokesčių, galimai leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems) gyventojams ir taip pažeidžia nuomos sutarties sąlygas. 

„Nepaisant įspėjimų, per visą skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą susidarymo laikotarpį atsakovė I. Vilčinskienė neatliko jokių veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas sumažinti esamą skolą bei tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

„Todėl darytina išvada, jog atsakovė jai teikiama valstybės parama piktnaudžiauja, sąmoningai vengia užsitikrinti savo jėgomis materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas nuomos mokesčiams sumokėti“, – ieškinyje teigia savivaldybė.

Šioje civilinėje byloje atsakovais iš viso pripažinti 7 asmenys.

Tuo metu M. Vilčinskas teigia, kad jo šeima netgi permokėjo už socialinį būstą.

ELTA primena, 2023 m., liepos 18 dieną, Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti tuomet 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Vilčinskus. Teisėsauga įtarė, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus. 2024 m. sausį vaikai buvo grąžinti tėvams.

Šiemet lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė tiek minėtų sutuoktinių, tiek ir prokuratūros skundus. Kasacinis teismas nutarė, jog Vilčinskai buvo pagrįstai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už savo vaikų pagrobimą.

Vaikai iš Vilčinskų teismo sprendimu buvo paimti atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas, Kaune savo vaikus, kaip įtariama, pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.

Charkivas, gruodžio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos pajėgų apšaudymą Charkivo srities Kupjansko ir Čuhujivo rajonuose žuvo du žmonės, dar septyni liko sužeisti, praneša „Ukrinform“.

„Gruodžio 7 d. Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko ir Čuhujivo rajonus... Naudodamos ginkluotą aviaciją, priešo pajėgos smogė Podolio kaimui. 70-metė moteris nuo patirtų sužalojimų mirė. Taip pat buvo sužeista 68-erių moteris. Ji buvo nuvežta į ligoninę“, – teigiama Charkivo srities policijos pranešime platformoje „Telegram“.

Per apšaudymą Vovčanske žuvo civilis vyras. Dar septyni žmonės liko sužeisti.

Pažymima, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Teisėsauga renka įrodymus apie Rusijos kariuomenės padarytus karo nusikaltimus. Tyrėjai pradėjo baudžiamąjį procesą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį, skirtą karo nusikaltimams.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Charkivo regione rusai smogė Pečenihų rezervuaro užtvankai.

Tokijas, gruodžio 7 d. (DPA-ELTA). Japonijos gynybos ministras pareiškė, kad šeštadienį per du atskirus incidentus netoli pietinės Okinavos salų grandinės Kinijos naikintuvai radiolokatoriais kaip taikinius fiksavo Japonijos orlaivius.

Gynybos ministras Shinjiro Koizumi sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad Kinijos naikintuvai suaktyvino radarų sistemą, skirtą tikslams sekti ir fiksuoti, taikydamiesi į Japonijos orlaivius, ir pavadino šiuos incidentus „pavojingais ir itin apmaudžiais“.

Jis pridūrė, kad Tokijas pateikė griežtą protestą ir pareikalavo, kad Pekinas užkirstų kelią tokių incidentų pasikartojimui. Kinija jokių komentarų iš pradžių nepateikė.

Kinijos karinis jūrų laivynas vėliau atmetė Japonijos versiją, teigdamas, kad lėktuvnešio formuotė šioje teritorijoje vykdė numatytas pratybas. Jis teigė, kad Japonijos orlaiviai pakartotinai artėjo prie pratybų zonos, bandydami joms sutrukdyti. Kinų karinio jūrų laivyno atstovas Wangas Xuemengas paragino Japoniją liautis žarsčius, jo žodžiais tariant, melagingus kaltinimus.

Šis incidentas įvyko tęsiantis karštiems ginčams po Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi pareiškimo parlamente lapkričio pradžioje, kad Kinijos puolimas prieš demokratinį Taivaną keltų „egzistencinę grėsmę“, kuri galėtų paskatinti Japoniją pasinaudoti savo teise į savigyną.

Pekinas pareikalavo, kad ministrė pirmininkė atsiimtų savo žodžius, ir atsakė spaudimu, įskaitant įspėjimus nekeliauti į šalį, skrydžių atšaukimus ir Japonijos jūros gėrybių importo draudimą.

Kinija taip pat sukritikavo Japonijos planus dislokuoti raketas Jonagunio saloje, esančioje apie 110 kilometrų nuo Taivano, kaltindama Tokiją regiono įtampos kurstymu.

Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ pranešė, kad šeštadienį Kinijos karinis jūrų laivynas surengė mokomuosius skrydžius Ramiajame vandenyne iš lėktuvnešio, kuris praplaukė pro Okinavos vandenis.

Tai paskatino Japonijos kariuomenę išsiųsti naikintuvus, pranešė „Kyodo“, cituodama gynybos pareigūną. Pastarasis pridūrė, kad, atsižvelgiant į atstumą tarp lėktuvų, Tokijas nepadarė nieko, kas galėtų būti laikoma provokacija.

Černobylis, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija pareiškė, kad sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių dengiantis apsauginis skydas po šių metų pradžioje Rusijos įvykdyto dronų smūgio nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos – blokuoti radiaciją, ir turi būti taisomas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai gruodžio 1 d. pradėjo retą vizitą Ukrainoje, siekdami įvertinti pagrindinių elektros pastočių, aprūpinančių elektros energija tris vis dar veikiančias šalies atomines elektrines, būklę.

Vizito metu komanda taip pat patikrino nebeveikiančios Černobylio elektrinės skydą, kuris buvo įrengtas siekiant sustabdyti radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą po vieno iš reaktorių sprogimo 1986-aisiais.

Apsauginis skydas buvo smarkiai apgadintas vasario mėn. dronų smūgių metu, kurie taip pat sukėlė didelį gaisrą ant plieninės konstrukcijos išorinės apdailos.

„Misija patvirtino, kad skydas prarado savo pagrindines apsaugos funkcijas, įskaitant izoliavimo pajėgumus, tačiau taip pat nustatė, kad nei jo laikančiosios konstrukcijos, nei stebėjimo sistemos nepataisomos žalos nepatyrė“, – penktadienį pareiškė TATENA.

„Stogas buvo laikinai suremontuotas, tačiau norint užkirsti kelią tolesniam jo nusidėvėjimui ir užtikrinti ilgalaikę branduolinę saugą, būtina laiku atlikti visapusišką remontą“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Sovietų laikais pastatytą „sarkofagą“ pakeitęs naujasis skydas buvo įrengtas 2016 m. ir oficialiai atidarytas 2019-aisiais.

TATENA teigimu, tolesni laikini remonto darbai, kuriais būtų galima atkurti izoliavimo funkciją, bus atlikti 2026 m., „sudarant sąlygas visiškam atstatymui“, kai baigsis karas tarp Ukrainos ir Rusijos.

Vilnius, gruodžio 7 d. (ELTA). Parlamente svarstant valdančiųjų siūlymą palengvinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, Seimo Kultūros komitetas nutarė pavesti Vilniaus universiteto (VU) ekspertams pateikti inicijuojamo įstatymo projekto poveikio vertinimą. 

Šį sprendimą komitetas patvirtino trečiadienį. Išvadoms parengti ekspertai turės nuo 10 iki 30 darbo dienų. 

Ekspertinį poveikio vertinimą pavesta atlikta VU Komunikacijos ir Teisės fakultetų mokslininkams. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, įstatymo pataisos negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.

Atlikti valdančiųjų siūlomų teisės aktų pakeitimų vertinimą antradienį paprašė parlamento opozicija. 

Kreipimąsi dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pasirašė 42 opozicijoje dirbantys Seimo nariai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

Opozicija prašo įvertinti, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturės neigiamos įtakos pagrindiniams visuomeninio transliuotojo veiklos bei kitiems teisinės valstybės principams. Taip pat prašoma pateikti vertinimą, ar įstatymo projektas atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas. 

Be to, pasak kreipimąsi pasirašiusiųjų, Seimo Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo atsisakoma nuostatos, kad LRT tarybos išreikštas nepasitikėjimas generaliniu direktoriumi turi būti grindžiamas viešuoju interesu. Tačiau, teisininkų nuomone, nenurodomi jokie kiti objektyvūs pagrindai, kuriais transliuotojo taryba turėtų remtis, pareikšdama nepasitikėjimą. 

Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Seimo iniciatyvoms dėl LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.

Karakasas, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Jungtinėms Amerikos Valstijoms didinant karinį spaudimą, Venesuelos kariuomenė šeštadienį prisaikdino 5,6 tūkst. karių.

Prezidentas Nicolas Maduro paragino į tarnybą priimti daugiau karių po to, kai JAV, prisidengdamos kova su narkotikų kontrabanda, Karibų jūroje dislokavo karo laivų flotilę ir didžiausią pasaulyje lėktuvnešį.

JAV pajėgos surengė mirtinus smūgius daugiau nei dvidešimčiai valčių ir laivelių, nužudydamos mažiausiai 87 žmones.

Vašingtonas apkaltino N. Maduro vadovavus vadinamajam „Saulės karteliui“, kurį praėjusį mėnesį paskelbė teroristine organizacija.

Venesuelos prezidentas savo ruožtu tvirtina, kad dislokuodamos savo pajėgas JAV siekia jį nuversti ir užgrobti šalies naftos atsargas.

„Jokiu būdu neleisime imperialistinių jėgų invazijos“, – šeštadienį sakė pulkininkas Gabrielis Rendonas per ceremoniją didžiausiame Venesuelos kariniame komplekse Karakase „Fuerte Tiuna“.

Remiantis oficialiais duomenimis, Venesuela turi apie 200 tūkst. karių ir dar tiek pat policijos pareigūnų.

Teisių gynimo grupė pranešė, kad šeštadienį kalėjime mirė buvęs opozicijos gubernatorius Alfredo Diazas, kuris buvo sulaikytas dėl terorizmo ir smurto kurstymo.

Jis yra mažiausiai šeštasis opozicijos narys, miręs kalėjime nuo 2024 m. lapkričio.

Visi jie buvo suimti po protestų, kuriuos išprovokavo praėjusių metų liepos mėn. vykę užginčyti rinkimai, po kurių N. Maduro, nepaisydamas kaltinimų sukčiavimu, paskelbė pradedantis eiti trečiąją kadenciją.

Protestai baigėsi 28 mirtimis ir apie 2,4 tūkst. sulaikymų, beveik 2 tūkst. žmonių nuo to laiko buvo paleisti į laisvę.

Nueva Espartos gubernatoriaus pareigas nuo 2017 iki 2021 m. ėjęs A. Dizas „buvo įkalintas ir izoliuotas metus; pasimatyti su dukra jam buvo leista vos kartą“, sakė politinius kalinius ginančios nevyriausybinės organizacijos „Foro Penal“ direktorius Alfredo Romero.

Organizacijos teigimu, Venesueloje vis dar yra įkalinti mažiausiai 887 politiniai kaliniai.

Politinių kalinių mirtis Venesueloje per „porinkimines represijas“ pasmerkė opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado.

„Šių mirčių aplinkybės – tarp kurių yra medicininės pagalbos nesuteikimas, nežmoniškos sąlygos, izoliacija, kankinimai, žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys – atskleidžia nuolatinių valstybės represijų pobūdį“, – bendrame pareiškime su opozicijos kandidatu Edmundo Gonzalezu Urrutia, kuris, jos nuomone, laimėjo rinkimus, teigė M. C. Machado.