Londonas, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Londone vykusi privačios muziejų lygio meno kolekcijos aukciono pirmoji dalis atnešė 392,6 mln. JAV dolerių pajamų. Tądien aukcione už rekordinę sumą parduotas Amedeo Modigliani nutapytas aktas.

Ketvirtadienį ir penktadienį aukcione parduodami keturiasdešimt aštuoni menininkų – įskaitant Pablo Picasso, Rene Magritte'o ir Gustavo Klimto – kūriniai, kuriuos surinko buvęs futbolo klubo „Tottenham Hotspur“ savininkas Joe Lewisas.

89-erių J. Lewisas 2022 m. savo kontrolinį Londono futbolo klubo akcijų paketą perdavė šeimos fondui, o dabar, remiantis laikraščio „The Sunday Times“ turtingiausių žmonių sąrašu, jo turtas siekia 5,8 mlrd. svarų.

Aukcionas „Sotheby’s“ pranešė, kad A. Modigliani paveikslas „Sėdinti nuoga moteris su vėriniu“ buvo parduotas už 63,9 mln. JAV dolerių – tai kol kas didžiausia už šio menininko kūrinį aukcione Europoje kada nors sumokėta suma.

Antroji didžiausia vakaro kaina buvo pasiekta parduodant Gustavo Klimto portretą „Bildnis Gertrud Loew“. Dėl šio kūrinio varžėsi septyni dalyviai, o galiausiai jis buvo parduotas privačiam kolekcininkui iš Azijos už 47,9 mln. dolerių.

Luciano Freudo paveikslas „Mieganti prie liūto kilimo“ parduotas už 38,8 mln. dolerių.

Šis kūrinys, kuriame nuoga vaizduojama menininko mūza ir modelis Sue Tilley, J. Lewiso kolekcijai priklausė nuo tada, kai buvo įsigytas iš galerijos „Acquavella Galleries“ 1996 m, t. y. tais pačiais metais, kai buvo užbaigtas.

S. Lewisas taip pat yra įsigijęs Vienos secesijos judėjimo dailininkų, tokių kaip Egonas Schiele, paveikslų bei modernistinių ir siurrealistinių R. Magritte’o ir P. Picasso kūrinių.

Tarp 23 kūrinių, kurie ketvirtadienį bus parduodami aukcione, yra 1938 m. nutapytas P. Picasso paveikslas „Moteries biustas“, vaizduojantis prancūzų menininkę Dorą Maar, kurio kaina vertinama 12–18 mln. svarų sterlingų.

Dabartinis aukcione Europoje brangiausiai parduotos privačios kolekcijos rekordas buvo pasiektas 2009 m. Tuomet 200–300 mln. eurų įvertinta velionio mados dizainerio Yves Saint Laurent ir jo partnerio Pierre'o Berge meno kolekcija galiausiai aukcione „Christie’s“ buvo parduota už 373,9 mln. eurų.

Kovo mėnesį kiti keturi J, Lewiso kolekcijos paveikslai, kuriuos sukūrė britų menininkai iš vadinamosios Londono mokyklos, tarp jų – L. Freudo ir Franciso Bacono, sausakimšoje „Sotheby’s“ aukcionų salėje buvo parduoti už 35,8 mln. svarų sterlingų.

Prie itin garsių meno kūrinių pardavimų grįžusiuose Niujorko aukcionuose šį pavasarį buvo sumušti kainų rekordai už Jacksono Pollocko, Constantino Brancusi ir Marko Rothko darbus.

Teheranas, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Teheranas apkaltino NATO „prisidėjus“ prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną. Aljanso generaliniam sekretoriui Markui Rutte viename interviu pabrėžus NATO paramą Jungtinėms Valstijoms šiame konflikte, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei tai ketvirtadienį tinkle „X“ pasmerkė kaip „aiškų ir triuškinantį prisipažinimą dėl aktyvaus NATO bendrininkavimo neteisėtame  kare prieš suverenią JT valstybę narę“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai susitikime su M. Rutte Vašingtone kritikavo nepakankamą sąjungininkių paramą.

NATO vadovas prieš pokalbį su D. Trumpu stočiai „Fox News“ sakė, kad šimtai JAV lėktuvų per karą kilo iš oro pajėgų bazių Italijoje, o Rumunija apribojo civilinį oro transportą, kad oro uostai galėtų būti naudojami kaip degalų pildymo bazės. 

Pasak M. Rutte, per konfliktą iš Europos bazių pakilo ir nusileido tūkstančiai JAV karo lėktuvų. Jis apibūdino žemyną kaip „galios projekcijos platformą“ Jungtinėms Valstijoms. NATO vadovas turėjo omenyje tai, kad Europos bazės dėl savo geografinio artumo labai palengvina JAV karines operacijas tokiuose regionuose kaip Afrika ir Artimieji Rytai.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareikalavo, kad Italija ir Rumunija, „kaip ir kitos Europos šalys, teikusios paramą JAV ir Izraelio agresijai prieš Iraną, paaiškintų savo gyventojams ir visam pasauliui“, kodėl nusprendė „prisidėti prie šio akivaizdaus agresijos akto ir masinių žiaurumų prieš Irano žmones“.

Italija tuo tarpu atmetė M. Rutte teiginius. Pasak Gynybos ministerijos Romoje, jie skleidžia „visiškai klaidinančią žinią“. Italija, vadovaudamasi galiojančiais susitarimais su JAV, esą davė leidimą tik techniniams ir logistiniams JAV skrydžiams, o ne kovinėms operacijoms. 

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Brazilijoje su vizitu besilankantis užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas trečiadienį susitiko su šios šalies Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovu ministru Thiago Poggio Pádua.

Kaip rašoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, susitikimo metu viceministras pabrėžė, kad Vilnius nuosekliai stiprina santykius su Lotynų Amerika, o Braziliją laiko svarbiausia partnere regione. Priduriama, kad atsižvelgdama į augantį dvišalio bendradarbiavimo potencialą, Lietuva dar šiais metais ketina atidaryti ambasadą Brazilijoje.

Vizito metu viceministras taip pat susitiko su Brazilijos Užsienio reikalų ministerijos generaline sekretore Maria Laura da Rocha bei sekretoriumi Europai ir Šiaurės Amerikai Roberto Abdalla. Susitikimuose detaliai aptartos Lietuvos ir Brazilijos ekonominių ryšių stiprinimo galimybės, bendradarbiavimas prekybos, investicijų ir inovacijų srityse, taip pat Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos.

V. Verbickas taip pat dalyvavo ES ir Brazilijos investicijų forume, kurio metu susitiko su Brazilijos eksporto ir investicijų skatinimo agentūros „ApexBrasil“ prezidentu Laudemiru André Mülleriu. Viceministras pristatė Lietuvos įmonių įgyvendinamus energetikos projektus, aptarė planuojamas investicijas bei galimybes plėtoti dvišalį verslo bendradarbiavimą.

Tuo metu susitikime su Ukrainos laikinuoju reikalų patikėtiniu Brazilijoje Olegu Vlasenko aptartos Ukrainos diplomatinio atstovavimo plėtros Lotynų Amerikos regione perspektyvos, galimas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas stiprinant atsparumą dezinformacijai, plėtojant kultūrinius ryšius ir skatinant lietuvių bei ukrainiečių bendruomenių įsitraukimą Brazilijoje.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Laikinoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė kol kas nežino, ar toliau liks dirbti Vyriausybėje. Pasak politikės, į premjerus deleguojamas Mindaugas Sinkevičius su ja apie tai dar nekalbėjo.

Neoficialiai kalbama, kad socialdemokrato M. Sinkevičiaus planuojamoje formuoti Vyriausybėje gali nelikti V. Aleknavičienės ir Vladislovo Kondratovičiaus, šiuo metu laikinai vadovaujančio Vidaus reikalų ministerijai (VRM).

„Kadangi šiuo metu pas mus lankosi Heseno Landtago delegacija, tai vakar aš buvau su jais, tai tikrai negalėčiau komentuoti, kas buvo vakar pasakyta ar nepasakyta. Tiesiog dirbu savo darbą ir laukiu žinių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo V. Aleknavičienė. 

Ji negalėjo atsakyti į klausimą, ar liks pareigose. Pasak laikinosios kultūros ministrės, kandidatas į premjerus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas M. Sinkevičius su ja apie tai dar nekalbėjo.

„Politika yra politika, niekada nežinai, kada tu užimi kažkokias pareigas ir kada tu jų neužimsi. Tai tiesiog sąžiningai dirbu toliau. Šiuo metu esu laikinai einanti kultūros ministrės pareigas ir stebėsime situaciją, lauksime žinių, kas bus toliau“, – komentavo socialdemokratė. 

„Aš manau, kad partijos lyderis šiandien turi daug klausimų, kuriuos jis turi išspręsti, tai aš tikrai nesu iš tų žmonių, kur klausčiau pati, labai lįsčiau į akis ir klausčiau, koks bus atsakymas. Aš manau, kad svarbiausia, jog būtų priimti patys geriausi sprendimai ir kad visi kuo grečiau galėtų dirbti. Ar tai būsiu aš, ar tai bus kitas žmogus, aš manau, kad visi siekiame tikslų, kuriuos išsikeliame“, – pridūrė V. Aleknavičienė.

Pateiks kandidatūrą Seimui

Ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiks M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. 

Naujojoje Vyriausybėje gali būti pokyčių, susijusių ne tik su naujų koalicijos partnerių demokratų deleguojamais ministrais. 

Portalo „Lrytas“ šaltinių duomenimis, kliba kelių socialdemokratų ministrų kėdės. Esą svarstoma keisti V. Aleknavičienę ir V. Kondratovičių. Pastarojo vietą, pasak portalo, galbūt galėtų užimti parlamentaras Martynas Katelynas, o V. Aleknavičienės – Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys ar viceministras Matas Drukteinis.

Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną. 

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos. Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Policijos pareigūnai ieško Trakuose dingusio Stelmakho Kostiantyno (gim. 2004 m.). 

Kaip teigiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime, birželio 21 d. apie 22 val. jaunas vyras išėjo Trakuose, Trakų gatvėje esančio baro „Salos“, ir neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Iki šiol į namus jis negrįžo.

Vyras vilkėjo baltus marškinėlius, mūvėjo juodus džinsus, avėjo juodus sportbačius.

Policija prašo atsiliepti asmenis, mačiusius šį vyrą ar žinančius jo buvimo vietą, ir apie tai nedelsiant informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją tel. +370 700 65450, mob. +370 673 14339 el. paštu gzegoz.klimasevskij@policija.lt arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila išrinktas Europolo valdybos pirmininku.

M. Draudvila į šias pareigas išrinktas birželio 22-23 dienomis Kipre vykusio Europolo valdybos posėdžio metu.

„Europolo stiprybė slypi visų valstybių narių bendrame įsitraukime, profesionalume ir atsakomybėje. Tik veikdami išvien galime užtikrinti veiksmingą atsaką į sparčiai kintančias saugumo grėsmes – nuo organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių atakų iki hibridinių grėsmių bei iššūkių, kuriuos kelia technologijų pažanga. Bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir vieningas veikimas išlieka svarbiausi mūsų stiprybės šaltiniai“, – policijos pranešime po išrinkimo cituojamas M. Draudvila.

Iki šiol M. Draudvila Lietuvai atstovavo kaip Europolo valdybos narys.

Valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami iš trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kartu rengiančių 18 mėnesių ES Tarybos darbo programą. Jie skiriami visam šios programos įgyvendinimo laikotarpiui.

M. Draudvila išrinktas iš būsimo pirmininkaujančio trejeto valstybių – Airijos, Lietuvos ir Graikijos – atstovų. Tai – pirmas kartas istorijoje, kada Lietuvos atstovas išrenkamas pirmininkauti Europolo valdybai.

Europolo valdyba yra pagrindinis ES teisėsaugos agentūros strateginio valdymo organas. Ji nustato agentūros veiklos prioritetus ir kryptį, tvirtina biudžetą bei veiklos planus, prižiūri jų įgyvendinimą ir užtikrina veiksmingą Europolo veiklą. Valdybos pirmininkas koordinuoja valdybos darbą, vadovauja posėdžiams, atstovauja valdybai santykiuose su ES institucijomis ir valstybėmis narėmis bei prisideda prie bendrų Europos saugumo tikslų įgyvendinimo.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Šiaulių apygardos prokuratūra į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Šiaulių ir Telšių apskrityse veikiančios ritualinių paslaugų bendrovės ir du fiziniai asmenys kaltinami apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu siekiant išvengti mokesčių.

Kaip pranešė prokuratūra, atlikus tyrimą nustatyta, kad Šiaulių ir Telšių apskrityse ritualines paslaugas teikiančios bendrovės dalį gautų pajamų nuslėpė, jų nedeklaravo ir taip išvengė beveik 80 tūkst. eurų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, vienoje iš bendrovių galimai buvo mokėtas ir neapskaitytas darbo užmokestis. 

Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 200 asmenų, atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintas kaltinamųjų turimas turtas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Andruškevičius pažymėjo, kad bendromis Šiaulių ir Telšių apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, pastangomis buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti asmenų kaltę dėl apysunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų padarymo bei didžiąja dalimi užtikrintas padarytos didelės žalos atlyginimas valstybei.

Byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. 

Bendrovių vadovams už inkriminuotas nusikalstamas veikas gresia baudos iki 300 tūkst. eurų, o bendrovėms gali būti paskirta bauda, apribota jų veikla ar jos likviduotos.

Maskva, birželio 25 d. (ELTA). Viešai prieinamuose platformos „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad Rusijos Ufos mieste buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla, praneša naujienų portalas UNN.

„Ufoje po išpuolio dega naftos perdirbimo gamykla“, – teigia kanalas „Exilenova+“, pažymėdamas, kad „buvo smogta dviem iš trijų Ufos naftos perdirbimo gamyklų“.

„Ufa… užpulta naftos perdirbimo gamykla“, – praneša „Supernova+“.

Rusiją puolė dronai, kurių antskrydis buvo surengtas ir birželio 18-osios naktį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad buvo suduota smūgių Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Jis padėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų kariams už giliai Rusijos teritorijoje suduotus smūgius, kuriems buvo panaudoti modernizuoti ukrainiečių gamybos dronai „FP-1“, ir pareiškė, kad tokiu būdu įgyvendinamas tolimųjų sankcijų planas.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti virš Rusijos sostinės skraidantys Ukrainos dronai „FP-1“, kuriuos nesėkmingai bandė numušti sistema „Pantsir“. Tai buvo jau antras smūgis Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.

Vašingtonas, birželio 25 d. (AFP-ELTA). JAV Senatas trečiadienį atmetė rezoliuciją, kuria siekta apriboti prezidento Donaldo Trumpo veiksmus Irano karo atžvilgiu, nors dieną anksčiau balsavo priešingai.

Trečiadienio balsavimo išvakarėse Senatas 50 balsų prieš 48 priėmė rezoliuciją, raginančią užbaigti karą su Iranu, taip išreikšdamas nepritarimą Baltiesiems rūmams, kurie pastarosiomis dienomis mėgina derėtis dėl ilgalaikio taikos susitarimo su Teheranu.

Antradienį priimtas teisės aktas laikomas daugiausia simboliniu ir turi mažai šansų apriboti vykdomąją valdžią, nes D. Trumpas turi prezidento veto teisę.

JAV prezidentas antradienio balsavimą pavadino „surengtu labai netinkamu laiku ir beprasmišku“, skųsdamasis, esą tai apsunkino jo darbą.

JAV žiniasklaida pranešė, kad trečiadienį prezidentas per uždarus pietus Kapitolijuje plūdosi ant respublikonų įstatymų leidėjų.

Po kelių valandų respublikonų senatoriai Randas Paulas ir Billas Cassidy, anksčiau prisidėję prie raginimų apriboti JAV prezidento karines galias kare su Iranu, trečiadienio vakarą vykusiame balsavime jau pakeitė savo poziciją ir stojo į D. Trumpo pusę, pranešė CNN.

Pabrėžiama, kad trečiadienio rezoliucija, kuri buvo atmesta 50 balsų prieš 47, nepanaikino ir nepakeitė antradienio balsavimo rezultato.

D. Trumpas trečiadienio rezultatą įvertino pozityviau.

„Šis balsavimas yra įspėjimas Iranui!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė jis.

Trečiadienį pietaudamas su respublikonais D. Trumpas „buvo įsiutęs kaip širšė žudikė“, laikraščiui „The New York Times“ sakė senatorius Johnas Kennedy. Kiti susitikimo dalyviai laikraščiui pasakojo, kad D. Trumpas trečiadienį išpylė visą tiradą nuoskaudų ir nusiskundimų.

Paryžius, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Prancūzijos Bjarico pajūrio kurorte nušliuožus uolos šlaitui žuvo moteris, vienas nardytojas dingo be žinios, pranešė vietos valdžios institucijos.

Nelaimė įvyko apie 20:20 val. (18:20 val. Grinvičo laiku) netoli Miramaro paplūdimio, kuriame buvo pilna besimaudančiųjų, ieškančių atgaivos nuo nepakeliamų karščių.

„Pirminiais duomenimis, nuošliaužos metu prie pat uolos papėdės buvo trys narai iš šio regiono“, – teigiama vietos valdžios institucijų pranešime.

Šiek tiek prieš 23:00 val. buvo rastas moters kūnas, o dar vienas asmuo tebėra dingęs be žinios. Paieškos operacija buvo nutraukta prieš vidurnaktį ir bus tęsiama ryte.

Trečiasis nardytojas fiziškai nenukentėjo, bet patyrė šoką, todėl juo rūpinosi greitosios pagalbos tarnybos.

Vietiniai gyventojai pasakojo, kad prie nušliuožusios uolos, esančios po miestelio švyturiu, buvo galima patekti tik iš jūros pusės.

Šią uolą prižiūrinti vietinė draugija pranešė, kad panašių nuošliaužų jau yra buvę 2008 ir 2018 metais.