Izmiras, birželio 25 d. (dpa-ELTA). Turkijos institucijos, atlikdamos tyrimą dėl korupcijos, vėl ėmėsi veiksmų prieš opozicijos valdomas savivaldybes ir sulaikė 24 asmenis. Tarp jų yra dviejų Izmiro miesto rajonų merai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „‚Anadolu“. Jie yra didžiausios opozicinės partijos – Respublikonų darbo partijos (CHP) – politikai. „Anadolu“ duomenimis, reidai surengti Izmire, Stambule ir Aidino bei Adanos provincijose.

Po savo sėkmės 2024 m. vietos valdžios rinkimuose CHP patiria didelį spaudimą. Šiuo metu daugiau kaip 20 išrinktų partijos merų sėdi  kalėjimuose. Žinomiausias pavyzdys yra buvęs Stambulo meras Ekremas Imamoglu. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano konkurentas praėjusių metų kovą buvo sulaikytas, be kita ko, dėl kaltinimų korupcija. Tai sukėlė masinius protestus.

CHP procesą vadina politiškai motyvuotu ir kaltina vyriausybę siekiant neleisti E. Imamoglu dalyvauti 2028 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Vyriausybė tai neigia.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Parlamentaras Martynas Katelynas neatsako, ar iš į premjerus deleguojamo Mindaugo Sinkevičiaus sulaukė pasiūlymo tapti naujuoju vidaus reikalų ministru. Vis tik, kaip minėjo, gavęs pasiūlymą, jį svarstytų.

„Mes dažnai su (partijos – ELTA) pirmininku kalbamės, bet kažkokių privačių pokalbių komentuoti nenorėčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė M. Sinkevičiaus pavaduotojas Lietuvos socialdemokratų partijoje M. Katelynas. 

„Mes kalbėjomės apie daug visų ministerijų postų, tai aš nenorėčiau įvardyti vieno“, – nurodė jis. 

Portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad naujojoje Vyriausybėje gali nelikti laikinojo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus. Esą jį galėtų pakeisti Seimo narys M. Katelynas.  

Jis tikino atsakingai vertinantis visas pareigas valstybės tarnyboje, tad sulaukęs tokio pasiūlymo jį „svarstytų, įsivertintų ir žiūrėtų, kas iš to gali būti valstybei“. 

M. Sinkevičius kol kas neatskleidžia, ar nori pakeisti V. Kondratovičių. „Žinių radijui“ į premjerus deleguojamas politikas sakė, kad formuodamas naująjį ministrų kabinetą atsižvelgs ne tik į kandidatų patirtį, bet ir į veržlumą bei operatyvumą.

„Matyt, ateis laikas ir aš tikrai anonsuosiu tą visą 14 ministrų kabineto sudėtį, bet, žinoma, kad man reikia ir (kandidatų – ELTA) patirties, ir kvalifikacijos. Bet reikia ir veržlumo, ir noro veikti, ir noro, kaip čia pasakius, ne administruoti ir saugotis, bet drąsiai veikti“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M. Sinkevičius.

Pasidalino ministerijas

Ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiks M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. 

Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną. 

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos. Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Pagal Seimo trijų Seimo frakcijų pasirašytą koalicijos sutartį, demokratams atiteks Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. 

Parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaikys Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijų kuravimą. Kitos ministerijos priklausys socialdemokratams.

„Lryto“ šaltinių duomenimis, be kita ko, M. Sinkevičius svarsto keisti LSDP deleguotą laikinąją kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę. Esą jos pareigas galėtų perimti Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys arba viceministras Matas Drukteinis.

Portalo šaltinių teigimu, į aplinkos ministrus LSDP pirmininkas svarsto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių socialdemokratų Alvydo Mockaus ir Audriaus Radvilavičiaus kandidatūras.

(Papildytas ir atnaujintas tekstas)

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Vairavimu neblaiviam kaltinamą ir kaltę visiškai pripažinusį politologą ir žurnalistą Vladimirą Laučių prokuroras prašo perduoti laiduotojos, buvusios sutuoktinės atsakomybei, o bylą nutraukti.

Prokuroras Alvydas Markauskas taip pat prašo pustrečių metų laikotarpiui uždrausti V. Laučiui vairuoti, konfiskuoti jo vairuotos mašinos vertę atitinkančią sumą – daugiau nei 20 tūkst. eurų.

Taip pat prašoma įpareigoti politologą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.

V. Laučius pripažino kaltę

Tuo metu V. Laučiaus advokatas Visvaldas Račkauskas prašo jo kliento nebausti kriminaline bausme, taikyti švelnesnes nei siūlo prokuroras baudžiamojo poveikio priemones.

Pats V. Laučius pripažino kaltę ir gailėjosi.

„Absoliučiai visais punktais pripažįstu kaltę. Suprantu, kad pasielgiau labai neatsakingai, sukėliau grėsmę eismo dalyvio saugumui, dėl to labai gailiuosi. Per visą gyvenimą nebuvau patekęs į tokią situaciją. Pats mokau studentus atsakomybės principo. Pats pasielgiau labai kvailai, jaučiu nuoširdžią gėdą. Daugiau tokios klaidos gyvenime nekartosiu“, – teismui teigė V. Laučius.

Jis pasakojo, kad alkoholį vartojo, sužinojęs apie mokslininko Dariaus Aleknos mirtį.

„Problemų dėl alkoholio neturiu“, – teismą tikino V. Laučius. 

Tačiau policijos užfiksuotose duomenyse rašoma, kad vairuotojas vartojo alkoholį, nes susipyko su žmona. Į tokius skirtingus duomenis dėmesį atkreipė ir prokuroras A. Markauskas.

Teisėja Ilona Mateikienė nusprendė byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą – tai reiškia, kad liudytojai į teismą nebus kviečiami apklausoms, byla gali būti išnagrinėta per vienintelį posėdį.

Pats V. Laučius, kaip ir prokuroras, prašė teismo perduoti jį buvusios sutuoktinės Loretos Laučiuvienės atsakomybei, nes ji, anot teisiamojo, jam yra moralinis autoritetas, jai pirmajai pranešė apie avariją.

Į teismą atvykusi L. Laučiuvienė teigė labai neigiamai vertinanti buvusio sutuoktinio poelgį.

„Labai griežtai vertinu tokią situaciją ir alkoholio vartojimą. Tai didelis smūgis mūsų šeimai. Tikiu, kad jis daugiau taip nepasielgs. Jis labai daug ir atsakingai vairuoja“, – teismui sakė L. Laučiuvienė. 

Ji sakė, kad V. Laučius tą dieną, kai vairavo neblaivus, teigė, kad buvo išvykęs sportuoti, tačiau paskambino policija ir pranešė apie įvykį.

L. Laučiuvienė pažymėjo, kad „siaubingai neigiamai“ vertina V. Laučiaus sprendimą vairuoti esant neblaiviam. Moteris nurodė mananti, kad buvęs sutuoktinis iš įvykio pasimokys.

Moteris pripažino, kad yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tarp kurių – važiavimas per raudoną šviesoforo signalą Kalvarijų gatvėje, esant didelėms eismo spūstims. Taip pat L. Laučiuvienė paminėjo, jog buvo nubausta už administracinį nusižengimą dėl netinkamo parkavimo. 

Teismas sprendimą byloje skelbs liepos 9 d.

Vairavo neblaivus, atsitrenkė į du stulpus

V. Laučiui yra pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vairavimą išgėrus. Jam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas. 

Specialiosios teisės sustabdymas reiškia, kad iš V. Laučiaus paimtas vairuotojo pažymėjimas.

Kaip skelbė portalas „Delfi“, gegužės 31 d.  V. Laučius Vilniuje neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš avarijos vietos.

Kaip nurodyta portalo publikacijoje, V. Laučiui nustatytas sunkus girtumas – 2,32 prom. alkoholio.

Vyras, policijos duomenimis, transporto priemonę neblaivus vairavo Laisvės prospekte, atsitrenkė į du stulpus ir pasišalino iš įvykio vietos. V. Laučiaus vairuotas automobilis „Toyota RAV4“ buvo perduotas saugoti policijai.

Politologas ir žurnalistas vėliau paskelbė viešą atsiprašymą, nurodęs, kad, tai, kas nutiko, nėra pateisinama, tai daugiau nepasikartos. 

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. 

Pagal Baudžiamąją kodeksą, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Neretai kaltę pripažinusius ir anksčiau neteistus neblaivius vairuotojus teismai perduoda laiduotojų atsakomybei, o baudžiamosios bylos nutraukiamos. Tokie pažeidėjai laikomi neteistais.

Paryžius, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Paryžiaus regione automobilyje rastas negyvas trejų metų vaikas, ketvirtadienį pranešė policijos šaltinis – tai jau trečias toks vaiko mirties atvejis per šią savaitę šalį alinančius karščius.

Šaltinio teigimu, tėvai berniuką rado „prie namų stovinčiame automobilyje“. Civilinės gynybos tarnyba patvirtino, kad berniukas mirė Sen-Gratjeno mieste netoli Paryžiaus.

Trečiadienis Prancūzijoje buvo karščiausia diena nuo 1947 m., kai buvo pradėtos fiksuoti temperatūros – vidutinė temperatūra šalyje tą dieną pasiekė 30 °C.

Paryžiaus meras Emmanuelis Gregoire‘as ketvirtadienį pranešė, kad sostinėje daugėja mirčių, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.

Trečiadienį sostinėje temperatūra pakilo iki 40,3 °C, jau ketvirtą kartą per pastaruosius 150 metų viršydama 40 °C padalą.

Pirmadienį du negyvi vaikai buvo rasti automobilyje ir pietinėje Prancūzijos dalyje.

Dvejų ir ketverių metų amžiaus mažyliai buvo rasti mirę savo šeimos automobilyje gyvenamųjų namų automobilių stovėjimo aikštelėje Karpantra mieste.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Lietuva kartu su kitomis valstybėmis Ukrainos Išminavimo koalicijai skyrė 150 mln. eurų ir perdavė įrangos – už 608 mln. eurų, praneša Krašto apsaugos ministerija. 

Reikiama technika perduota per Lvive vykusį Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Ukrainos Išminavimo koalicijos susitikimą.

Tarp perduotos technikos yra visureigiai, minų ieškikliai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, 5 tonų sunkvežimiai, pėstininkų kovos mašinos (PKM), MRAP šarvuočiai, individualūs EOD komplektai, elektroninės kovos sistemos, minų tralai, mikroautobusai, išminuotojų rinkiniai ir naktinio matymo prietaisai.

„Lietuvos ir Islandijos vadovaujama Išminavimo koalicija tapo reikšminga tarptautine platforma, kuri nuo 2023 m. teikė įvairiapusę paramą Ukrainai. Mobilizuodami bendraminčių valstybių, privačių bendrovių ir organizacijų resursus, sustiprinome humanitarinio ir karinio išminavimo pajėgumus Ukrainoje bei prisidėjome prie šalies saugumo, ekonomikos ir bendruomenių atkūrimo“, – KAM pranešime cituojamas laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Per 2024–2026 m. laikotarpį Išminavimo koalicijos fondas, finansuojamas valstybių narių įnašais, sukaupė apie 150 mln. eurų. Už šias lėšas įsigyta ir Ukrainai pristatyta įrangos už 89 mln. eurų.

Tuo metu per 2024–2026 m. laikotarpį Lietuva į Koalicijos fondą skyrė 77 mln. eurų. Lietuva teikė ir dvišalę paramą, perduodama Ukrainai būtiną karinę bei inžinerinę techniką.

Išminavimo koaliciją sudaro 23 šalys, penki stebėtojai ir dvylika partnerių.

Be to, nuo 2024 m. Ukrainai perduota arba neatlygintinai padovanota įrangos už 608 mln. eurų. Šią paramą suteikė Vokietija, Lietuva, Suomija, Danija, Airija, Islandija, Slovakija, JAV bendrovė „Tetra Tech“, Nyderlandų finansuojamas UNOPS projektas bei Kanados organizacija „Mriya Aid“.

2026 m. planuojama papildomai perduoti įrangos už 205 mln. eurų. Iš šiais metais numatytų 95 mln. eurų vertės pirkimų šiuo metu vykdomi įsigijimai už 46 mln. eurų – perkami MRAP šarvuočiai, sunkvežimiai, elektroninės kovos sistemos ir nuotolinio išminavimo sistemos.

Ukraina tebėra labiausiai minomis užteršta valstybė pasaulyje – maždaug trečdalis jos teritorijos vis dar užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis.

Plataus masto invazija į Ukrainą pradėta 2022 m. vasarį. Tuo metu karas prasidėjo dar 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karo veiksmus Donbase. 

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Seimo narys socialdemokratas Alvydas Mockus sako, kad svarstytų galimybę tapti aplinkos ministru.

„Tikrai svarstyčiau su didele atsakomybe, kadangi tai yra be galo sudėtinga sritis. Jeigu partijos pirmininkas priimtų tokį sprendimą ir būčiau tarp svarstomų kandidatų, tai aš tikrai, manau, pasižiūrėčiau į šitą galimybę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo A. Mockus.

Naujienų portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad į premjerus deleguojamas Mindaugas Sinkevičius į aplinkos ministrus svarsto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių A. Mockaus ir Audriaus Radvilavičiaus kandidatūras. 

A. Mockus aiškino turintis patirties aplinkos apsaugos srityje. 

„Keturis metus teko dirbti aplinkos apsaugos inspektoriumi. Puikiai pažįstu sistemą, turiu aplinkotyros magistro laipsnį ir viešojo administravimo magistro laipsnis taip pat papildė šitą sritį“, – sakė parlamentaras.

Tarp pirmųjų prioritetinių darbų, kuriuos matytų, jeigu taptų ministru, A. Mockus įvardijo sistemos efektyvumo analizę.

„Mes matome politiniame lauke (situaciją – ELTA), bet su administravimo politika mes, ko gero, dar kaip politikai nesame tiek susipažinę. Ministerija tikrai plati, turi daug pavaldžių institucijų, tai pirmi darbai būtų esamos situacijos inventorizacija“, – komentavo socialdemokratas.

Pagal naują koalicinę sutartį, Aplinkos ministerija priklausys socialdemokratams. Šiuo metu jai laikinai vadovauja iš valdančiosios koalicijos pašalintos „Nemuno aušros“ deleguotas Kastytis Žuromskas.

Naujojoje Vyriausybėje gali būti ir daugiau pokyčių, susijusių ne tik su naujų koalicijos partnerių demokratų deleguojamais ministrais. 

Portalo „Lrytas“ šaltinių duomenimis, kliba kelių socialdemokratų ministrų kėdės. Esą svarstoma keisti laikinąją kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę ir laikinąjį vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių. 

Ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateiks M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. 

Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną. 

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos. Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Londonas, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Londone vykusi privačios muziejų lygio meno kolekcijos aukciono pirmoji dalis atnešė 392,6 mln. JAV dolerių pajamų. Tądien aukcione už rekordinę sumą parduotas Amedeo Modigliani nutapytas aktas.

Ketvirtadienį ir penktadienį aukcione parduodami keturiasdešimt aštuoni menininkų – įskaitant Pablo Picasso, Rene Magritte'o ir Gustavo Klimto – kūriniai, kuriuos surinko buvęs futbolo klubo „Tottenham Hotspur“ savininkas Joe Lewisas.

89-erių J. Lewisas 2022 m. savo kontrolinį Londono futbolo klubo akcijų paketą perdavė šeimos fondui, o dabar, remiantis laikraščio „The Sunday Times“ turtingiausių žmonių sąrašu, jo turtas siekia 5,8 mlrd. svarų.

Aukcionas „Sotheby’s“ pranešė, kad A. Modigliani paveikslas „Sėdinti nuoga moteris su vėriniu“ buvo parduotas už 63,9 mln. JAV dolerių – tai kol kas didžiausia už šio menininko kūrinį aukcione Europoje kada nors sumokėta suma.

Antroji didžiausia vakaro kaina buvo pasiekta parduodant Gustavo Klimto portretą „Bildnis Gertrud Loew“. Dėl šio kūrinio varžėsi septyni dalyviai, o galiausiai jis buvo parduotas privačiam kolekcininkui iš Azijos už 47,9 mln. dolerių.

Luciano Freudo paveikslas „Mieganti prie liūto kilimo“ parduotas už 38,8 mln. dolerių.

Šis kūrinys, kuriame nuoga vaizduojama menininko mūza ir modelis Sue Tilley, J. Lewiso kolekcijai priklausė nuo tada, kai buvo įsigytas iš galerijos „Acquavella Galleries“ 1996 m, t. y. tais pačiais metais, kai buvo užbaigtas.

S. Lewisas taip pat yra įsigijęs Vienos secesijos judėjimo dailininkų, tokių kaip Egonas Schiele, paveikslų bei modernistinių ir siurrealistinių R. Magritte’o ir P. Picasso kūrinių.

Tarp 23 kūrinių, kurie ketvirtadienį bus parduodami aukcione, yra 1938 m. nutapytas P. Picasso paveikslas „Moteries biustas“, vaizduojantis prancūzų menininkę Dorą Maar, kurio kaina vertinama 12–18 mln. svarų sterlingų.

Dabartinis aukcione Europoje brangiausiai parduotos privačios kolekcijos rekordas buvo pasiektas 2009 m. Tuomet 200–300 mln. eurų įvertinta velionio mados dizainerio Yves Saint Laurent ir jo partnerio Pierre'o Berge meno kolekcija galiausiai aukcione „Christie’s“ buvo parduota už 373,9 mln. eurų.

Kovo mėnesį kiti keturi J, Lewiso kolekcijos paveikslai, kuriuos sukūrė britų menininkai iš vadinamosios Londono mokyklos, tarp jų – L. Freudo ir Franciso Bacono, sausakimšoje „Sotheby’s“ aukcionų salėje buvo parduoti už 35,8 mln. svarų sterlingų.

Prie itin garsių meno kūrinių pardavimų grįžusiuose Niujorko aukcionuose šį pavasarį buvo sumušti kainų rekordai už Jacksono Pollocko, Constantino Brancusi ir Marko Rothko darbus.

Teheranas, birželio 25 d. (AFP-ELTA). Teheranas apkaltino NATO „prisidėjus“ prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną. Aljanso generaliniam sekretoriui Markui Rutte viename interviu pabrėžus NATO paramą Jungtinėms Valstijoms šiame konflikte, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei tai ketvirtadienį tinkle „X“ pasmerkė kaip „aiškų ir triuškinantį prisipažinimą dėl aktyvaus NATO bendrininkavimo neteisėtame  kare prieš suverenią JT valstybę narę“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai susitikime su M. Rutte Vašingtone kritikavo nepakankamą sąjungininkių paramą.

NATO vadovas prieš pokalbį su D. Trumpu stočiai „Fox News“ sakė, kad šimtai JAV lėktuvų per karą kilo iš oro pajėgų bazių Italijoje, o Rumunija apribojo civilinį oro transportą, kad oro uostai galėtų būti naudojami kaip degalų pildymo bazės. 

Pasak M. Rutte, per konfliktą iš Europos bazių pakilo ir nusileido tūkstančiai JAV karo lėktuvų. Jis apibūdino žemyną kaip „galios projekcijos platformą“ Jungtinėms Valstijoms. NATO vadovas turėjo omenyje tai, kad Europos bazės dėl savo geografinio artumo labai palengvina JAV karines operacijas tokiuose regionuose kaip Afrika ir Artimieji Rytai.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareikalavo, kad Italija ir Rumunija, „kaip ir kitos Europos šalys, teikusios paramą JAV ir Izraelio agresijai prieš Iraną, paaiškintų savo gyventojams ir visam pasauliui“, kodėl nusprendė „prisidėti prie šio akivaizdaus agresijos akto ir masinių žiaurumų prieš Irano žmones“.

Italija tuo tarpu atmetė M. Rutte teiginius. Pasak Gynybos ministerijos Romoje, jie skleidžia „visiškai klaidinančią žinią“. Italija, vadovaudamasi galiojančiais susitarimais su JAV, esą davė leidimą tik techniniams ir logistiniams JAV skrydžiams, o ne kovinėms operacijoms. 

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Policijos pareigūnai ieško Trakuose dingusio Stelmakho Kostiantyno (gim. 2004 m.). 

Kaip teigiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime, birželio 21 d. apie 22 val. jaunas vyras išėjo Trakuose, Trakų gatvėje esančio baro „Salos“, ir neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Iki šiol į namus jis negrįžo.

Vyras vilkėjo baltus marškinėlius, mūvėjo juodus džinsus, avėjo juodus sportbačius.

Policija prašo atsiliepti asmenis, mačiusius šį vyrą ar žinančius jo buvimo vietą, ir apie tai nedelsiant informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją tel. +370 700 65450, mob. +370 673 14339 el. paštu gzegoz.klimasevskij@policija.lt arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA). Brazilijoje su vizitu besilankantis užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas trečiadienį susitiko su šios šalies Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovu ministru Thiago Poggio Pádua.

Kaip rašoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, susitikimo metu viceministras pabrėžė, kad Vilnius nuosekliai stiprina santykius su Lotynų Amerika, o Braziliją laiko svarbiausia partnere regione. Priduriama, kad atsižvelgdama į augantį dvišalio bendradarbiavimo potencialą, Lietuva dar šiais metais ketina atidaryti ambasadą Brazilijoje.

Vizito metu viceministras taip pat susitiko su Brazilijos Užsienio reikalų ministerijos generaline sekretore Maria Laura da Rocha bei sekretoriumi Europai ir Šiaurės Amerikai Roberto Abdalla. Susitikimuose detaliai aptartos Lietuvos ir Brazilijos ekonominių ryšių stiprinimo galimybės, bendradarbiavimas prekybos, investicijų ir inovacijų srityse, taip pat Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos.

V. Verbickas taip pat dalyvavo ES ir Brazilijos investicijų forume, kurio metu susitiko su Brazilijos eksporto ir investicijų skatinimo agentūros „ApexBrasil“ prezidentu Laudemiru André Mülleriu. Viceministras pristatė Lietuvos įmonių įgyvendinamus energetikos projektus, aptarė planuojamas investicijas bei galimybes plėtoti dvišalį verslo bendradarbiavimą.

Tuo metu susitikime su Ukrainos laikinuoju reikalų patikėtiniu Brazilijoje Olegu Vlasenko aptartos Ukrainos diplomatinio atstovavimo plėtros Lotynų Amerikos regione perspektyvos, galimas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas stiprinant atsparumą dezinformacijai, plėtojant kultūrinius ryšius ir skatinant lietuvių bei ukrainiečių bendruomenių įsitraukimą Brazilijoje.