Kyjivas, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 8 d. vakare duotame interviu valstybinei Ukrainos televizijai patvirtino anksčiau pasirodžiusius pranešimus, kad Ukrainos bendrovės „Fire Point“ kuriamos balistinės raketos galėtų būti parengtos kovai per 2–3 mėnesius, praneša naujienų portalas „Kyiv Independent“.

Rugpjūčio 4 d. „Fire Point“ pranešė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Ukrainos gynybos ministerija šiuo metu atlieka jos balistinės raketos FP7 sertifikavimą, o šis procesas, kaip tikimasi, bus baigtas per šį mėnesį. Be to, bendrovė nurodė, kad tikisi, jog rudens gale bus paruošta naudoti ir didesnė raketa FP9, kuri, kaip teigiama, gali pasiekti Maskvą.

„Apie plataus masto jų naudojimą negaliu nieko pasakyti, nes kai kurie dalykai nuo Ukrainos nepriklauso. Taip pat yra ir su Rusijos balistinėmis raketomis: jose yra komponentų iš kitų šalių. Tas pats pasakytina ir apie mūsų balistines raketas – tokių komponentų yra nedaug, bet kai kurie iš jų iš tiesų yra iš kitų šalių“, – sakė V. Zelenskis.

Nepaisant sankcijų, ES medžiagos ir įranga toliau naudojamos gaminant Rusijos karinę techniką.

Kartu su devyniomis Europos šalimis įgyvendinant programą „Freya“, viena bendrovės „Fire Point“ gaminamos balistinės raketos FP7 modifikacija yra perdaroma, pritaikant ją naudoti kaip priešraketinę raketą, panašią į JAV sistemą „Patriot“.

Bendrovės generalinė direktorė Iryna Terech naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad bendrovė siekia iki 2027 m. vidurio sėkmingai perimti pirmąją balistinę raketą.

„Fire Point“ garsėja savo vidutinio ir ilgojo nuotolio koviniais dronais FP-1 ir FP-2, kurie laikomi itin svarbiais Ukrainai ginantis nuo rusų invazijos. Tačiau nuo praėjusių metų dėl šios bendrovės kilo keletas ginčų, įskaitant polemiką dėl didžiausio Ukrainos karo laikotarpio korupcijos skandalo, po kurio kilo klausimų dėl galimo protekcionizmo skiriant valstybės užsakymus.

Kopenhaga, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Danijoje per susišaudymą buvo sužeista keletas žmonių – policija mano, kad šis incidentas yra susijęs su sąskaitas suvedinėjančiomis nusikaltėlių gaujomis.

Policija savo pranešime nurodė, kad po „susišaudymo, kurio metu buvo sužeista keletas žmonių“, į kelis Holbaeko, esančio už maždaug 70 kilometrų į vakarus nuo Kopenhagos, rajonus buvo išsiųsti pareigūnų ekipažai.

Apie šį incidentą policijai buvo pranešta apie 15:45 val. (13:45 val. Grinvičo laiku).

„Šiuo metu daugiau informacijos apie jų būklę pateikti negalime. Policija daro prielaidą, kad tai yra sąskaitų suvedinėjimas nusikaltėlių aplinkoje“, – teigiama policijos pranešime.

Policija pranešė, kad, remiantis preliminaria informacija, nusikaltėliai buvo pastebėti sprunkantys iš įvykio vietos baltu automobiliu, ir paprašė kokios nors informacijos turinčių piliečių susisiekti su pareigūnais.

Bamakas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Saugumo ir vietos šaltinių teigimu, sekmadienį per išpuolį kariuomenės bazėje centrinėje Malio dalyje, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė JNIM, žuvo mažiausiai 10 karių.

Sano kaime esančią stovyklą „buvo laikinai užėmę užpuolikai“, naujienų agentūrai AFP nurodė vienas saugumo šaltinis, pridurdamas, kad preliminariais duomenimis „žuvo apie 10 karių“.

Vietiniai gyventojai papasakojo apie anksti ryte vykusius įnirtingus susidūrimus.

„Galiu patvirtinti, kad tai buvo teroristų išpuolis. Girdėjome galingus sprogimus ir nesiliaujantį susišaudymą“, – sakė prisistatyti atsisakęs Sano miestelio gyventojas. Jis pridūrė, kad „dabar tapo vėl ramu“.

Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė su grupuote „Al-Qaeda“ susijusi „Paramos islamui ir musulmonams grupė“ (JNIM), savo pareiškime nurodžiusi, kad „šį rytą visiškai perėmė Malio kariuomenės kareivinių kontrolę Segu regiono Sano mieste“.

Mali kariuomenė pranešė, kad jos kariai surengė „nuožmią kontrataką“ ir dabar situacija yra „kontroliuojama“.

Nuo 2012 m. Malį krečia gili saugumo krizė, kurios metu dažnai vyksta su „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusių grupuočių, taip pat vietos nusikalstamų gaujų ir tuaregų nepriklausomybės judėjimų išpuoliai.

Po to, kai šalyje 2020 ir 2021 metais vienas po kito įvyko du perversmai, šalį valdo kariuomenė, į valdžią atėjusi žadėdama atkurti saugumą, tačiau kol kas jai tai nepavyko.

Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Gesinant miškų gaisrus JAV Jutos valstijoje sudužo sraigtasparnis „Sikorsky Skycrane“, avarijos metu abu pilotai žuvo, praneša naujienų agentūra „Associated Press“.

Sraigtasparnio pilotų žūtį sudužus Jutoje miško gaisrą gesinusiam sraigtasparniui šeštadienį patvirtino oficialūs asmenys – pasak Sevierio apygardos šerifo, pražūtinga sraigtasparnio „Sikorsky Skycrane“ avarija įvyko penktadienį ryte.

Šis sraigtasparnis buvo vienas iš tų, kurie gesino miško gaisrą Fišleiko nacionaliniame miške. Avarija sukėlė naują gaisrą, kuris išplito į jau degantį beveik 451 kvadratinio kilometro plotą.

Pareigūnai pilotų vardų ir pavardžių neatskleidė, tačiau nurodė, kad tai pagal sutartį su JAV miškų tarnyba veikiančios bendrovės „Helicopter Transport Services“ darbuotojai.

Iš pradžių pareigūnai teigė, kad dėl gaisro patekti į avarijos vietą jiems nepavyko. Tačiau, kaip pranešė Sevierio apygardos šerifas, šeštadienį gelbėjimo komandos sugebėjo pasiekti tą vietovę ir patvirtino pilotų žūtį.

Kaip praneša „The Guardian“, Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) pradėjo avarijos tyrimą ir laukia progos apžiūrėti sraigtasparnio nuolaužas.

NTSB greičiausiai prireiks metų ar daugiau avarijos priežasčiai nustatyti.

Vakarų JAV valstijos šiuo metu išgyvena pragaištingą miškų gaisrų sezoną. Birželio mėnesį gesindami gaisrą Kolorado ir Jutos valstijų pasienyje žuvo trys ugniagesiai. Po to nuo nudegimų, patirtų gesinant gaisrą, mirė dar vienas ugniagesys.

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Besikeičiant saugumo situacijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina skubiai inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrėjimą. Pasak jos, jeigu valdantieji šiuo klausimu nesiims lyderystės, tai padaryti galėtų prezidentas Gitanas Nausėda.

„2022 metų susitarime nėra kalbos apie dronus, nes tai tiesiog nebuvo realybė ir mes matome, kaip greitai viskas keičiasi. Vien tas faktorius, kiek pasikeitė grėsmių fizinė išraiška, kiek robotizacijos dabar yra karo lauke, kaip viskas sparčiai keičiasi, reikalauja mums vėlgi peržiūrėti, mano galva, tiesiog papildyti gynybos susitarimą. Pildyti ne 15 puslapių kažkokiu sudėtingu dokumentu, o iš esmės A4 formato lape surašytais 5–10 esminių principų“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet mes labai daug skiriame kalboms apie tai. Prezidentas yra unikalioje pozicijoje, kad inicijuotų, jeigu neinicijuoja ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas. Yra 3 iš esmės žmonės, mano vertinimu, kurie galėtų tai padaryti, ir aš ir tikėčiausi iš jų tokios iniciatyvos“, – akcentavo ji.

Politikė neslepia matanti prasmę inicijuoti ir susitarimo dėl demografinės situacijos gerinimo rengimą. Vis tik, pasak jos, visa tai turi būti padaryta per Seimo rudens sesiją.

„Laikas tirpsta susitarimams. Mes negalime be galo diskutuoti apie tai, ar apskritai verta susitarti, nes tuoj prasidės rinkimų maratonas ir tai nebebus rezultatyvu“, – sakė liberalų lyderė.

„Aš manau, kad iki rudens sesijos pabaigos yra paskutinis iš esmės galimybių langas, kurį aš realiai vertinčiau kaip galimybę. Ar ši nauja Vyriausybė sugebės rasti energijos dėliodama sudėtingą biudžetą dar ir imtis tokios iniciatyvos – nežinau“, – sakė ji.

ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepą. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

Prezidentas jau ėmėsi inicijuoti diskusiją dėl ilgalaikio partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, o valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei siūlant įtvirtinti, kad tam ir toliau būtų skiriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies politikai iš esmės palaiko poreikį tartis. Vis dėlto politikų pozicijos skiriasi – vieni ragina susitarti ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl būsimų gynybos pajėgumų, kiti abejoja tokio dokumento praktine nauda.

Taip pat pastaruoju metu diskutuojama apie poreikį pasirašyti susitarimą dėl demografijos.  

Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad toks susitarimas galėtų būti pasirašytas šią parlamento kadenciją.

Savo ruožtu liepos pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms.

Kyjivas, rugpjūčio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos jau trečią dieną iš eilės atakuoja įmonių grupei „Naftogaz“ priklausančius objektus – rugpjūčio 9-osios naktį dronai smogė bendrovės „Ukrnafta“ gamybos objektams ir gręžiniui.

Apie tai įmonių grupė „Naftogaz“ pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Rusija surengė didelio masto ataką prieš įmonių grupės „Naftogaz“ objektus rytinėje, vakarinėje ir centrinėje Ukrainos dalyje“, – teigė bendrovė.

„Priešas toliau vykdo masinius smūgius įvairioms įmonių grupei „Naftogaz“ priklausančioms bendrovėms. Kalbant konkrečiai, rugpjūčio 9-osios naktį buvo surengtas masinis išpuolis prieš bendrovės „Ukrnafta“ gamybos objektus ir gręžinį“, – nurodoma pranešime.

Bendrovė pažymėjo, kad prieš gamybos infrastruktūrą buvo panaudota dešimtys kovinių dronų.

Objektai patyrė didelę žalą, o dalis įrangos buvo išvesta iš rikiuotės. Objekto veikla sustabdyta. Kaip pranešė įmonių grupė „Naftogaz“, dėl taikomų saugos priemonių nė vienas iš užpultų objektų darbuotojų nenukentėjo.

Rugpjūčio 7 ir 8 dienomis Rusijos dronų atakų taikiniu tapo septynios „Ukrnafta“ degalinės, įsikūrusios Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Mykolajivo srityse. Vieno iš antskrydžių metu buvo sužeistas degalinės darbuotojas, kuris šiuo metu yra gydomas ligoninėje.

Be to, rugpjūčio 8 d. Rusijos pajėgos reaktyviniais dronais atakavo įmonių grupės „Naftogaz“ gamybos objektus centrinėje Ukrainoje. Antskrydžio metu įmonės darbuotojai buvo slėptuvėse. Užpultas objektas buvo smarkiai apgadintas.

„Per pastarąsias kelias dienas priešo atakos prieš naftos ir dujų infrastruktūrą tapo gerokai intensyvesnės. Akivaizdu, kad priešo tikslas – padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos gamybos objektams ir kitai svarbiausiai infrastruktūrai, siekiant sutrukdyti pasirengimą šildymo sezonui. Mūsų prioritetas – išgelbėti žmonių gyvybes ir tęsti darbą net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė laikinasis įmonių grupės „Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Fedorenka.

Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo 2026 m. pradžios Rusija surengė 287 išpuolius prieš įmonių grupės „Naftogaz“ objektus – daugiau nei per visus 2025 m.

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Aplinkosaugininkai antrąjį šių metų ketvirtį Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių teritorijose inicijavo šešiolika tyrimų dėl neteisėtų žemės kasimo darbų.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), pareigūnai balandžio–birželio mėnesiais vertino, ar žemės kasimo darbai buvo vykdomi teisėtai, turint reikiamus leidimus, ar nepadaryta žala aplinkai ir tinkamai sutvarkytos teritorijos.

Kauno valdybos pareigūnai per antrąjį ketvirtį atliko 23 reidus, kurių metu patikrino 26 sklypus. Dėl dviejų sklypų buvo pradėti tyrimai. Reidus numatoma tęsti ir šiemet spalio–gruodžio mėnesiais.

Tuo metu Klaipėdos valdybos kontroliuojamoje teritorijoje per tą patį laikotarpį buvo surengti aštuoni reidai ir patikrinti 34 žemės sklypai. Dėl galimų pažeidimų Šilutės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių sklypuose pradėti penki tyrimai.

Dar devyni tyrimai atliekami dėl galimų pažeidimų Šiaulių ir Panevėžio teritorijose. Anot departamento, Panevėžio valdybos kontroliuojamoje teritorijoje įvairiose savivaldybėse patikrinti 42 sklypai. Dėl šešių atvejų pareigūnai atlieka tyrimus.

Šiaulių valdybos pareigūnai surengė keturis reidus ir patikrino 20 sklypų dėl galimų pažeidimų Telšių, Mažeikių, Naujosios Akmenės savivaldybių teritorijose. Trimis atvejais inicijuoti tyrimai.

Miunchenas, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Remiantis sekmadienį paskelbtais Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) tyrimo rezultatais, Europos šalys nėra pasirengusios atremti Rusijos dronų atakas ir šiuo metu negali vienareikšmiškai nustatyti, kas yra už jas atsakingas.

Atliekant IISS tyrimą, kuriame dalyvavo ir Vokietijos Hannso Seidelio fondas, nustatyta, kad Europos valstybės negali aiškiai nustatyti, kad už dronų atakas, kurių taikiniais tampa, be kita ko, oro uostai ar svarbūs kariniai objektai, yra atsakinga Rusija.

„Šioje ataskaitoje daroma išvada, kad yra labai tikėtina, jog Kremlius virš Europos surengė nepilotuojamųjų orlaivių operaciją“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.

„Mūsų pagrindinė išvada yra ta, kad dabartinė Europos kovos su nepilotuojamųjų orlaivių sistema dar neatitinka grėsmės masto, nepaisant to, kad NATO, Europos Sąjunga ir atskirų šalių vyriausybės šiam klausimui skiria vis daugiau dėmesio: priemonės tokiems orlaiviams aptikti yra nevienodos, teisinės institucijos veikia nesuderintai, reagavimo priemonės dažnai būna neproporcingos, o atsakomybė vis dar nustatoma pernelyg lėtai, kad būtų galima užtikrinti savalaikį atgrasymą“, – teigiama ataskaitoje.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad atsakomybės priskyrimas tebėra pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria Europos vyriausybės, pažymint, kad iki šiol nė viena iš jų viešai nepaskelbė, kad kuris nors pastebėtas nepilotuojamasis orlaivis priklauso Rusijai ar yra su ja susijęs.

„Viena iš priežasčių, kurias mūsų tyrimo metu mums nurodė Europos pareigūnai, yra ta, kad atitinkamos vyriausybės daugiausiai dėmesio skiria nacionalinėms priemonėms, o ne tam, kad būtų galima tarpusavyje susieti visos Europos mastu vykstančius įvykius“, – nurodoma joje.

„Tai kelia nerimą. Europa kol kas nėra pakankamai pasirengusi šiai hibridinės grėsmės formai“, – komentuodamas šią ataskaitą pasakė Hannso Seidelio fondo pirmininkas Klausas Holetschekas.

Tyrime buvo nagrinėjami 144 atvejai, užregistruoti nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario 12-oje NATO valstybių bei Airijoje.

Ženeva, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas sekmadienį pranešė, kad Ukrainos Dnipro mieste buvo sunaikintas PSO sandėlis, kuriame buvo saugomos medicinos priemonės.

„Praėjusį penktadienį Ukrainoje Dnipro mieste buvo atakuotas ir sunaikintas PSO humanitarinės pagalbos sandėlis. Apie aukas kol kas nepranešama“, – platformoje „X“ rašė JT sveikatos agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jo teigimu, anksčiau tą dieną sandėlyje lankėsi PSO darbuotojas ir vairuotojai, o „komandai pavyko išvežti 130 iš maždaug 300 padėklų bei palikti teritoriją prieš pat išpuolį“.

Jis paaiškino, kad sandėlyje „buvo laikomos humanitarinės medicininės priemonės, skirtos fronto linijos sveikatos priežiūros įstaigoms – pagrinde PSO skubios pagalbos medicininės priemonės“.

PSO registruoja išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas visame pasaulyje, tačiau pagal savo taisykles nenurodo, kas už juos atsakingas.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija, PSO Ukrainoje užregistravo 3 148 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, o didžioji jų dauguma buvo susijusi su apšaudymu naudojant sunkiąją ginkluotę.

Iš jų 2 567 išpuoliai padarė poveikį gydymo įstaigoms, 71 – sandėliams, o 645 – medicininėms priemonėms.

Per visus šiuos išpuolius žuvo 240 žmonių, dar 1 055 buvo sužeisti.

„Noriu labai pabrėžti, kad puolimai prieš sveikatos priežiūrą TURI BAIGTIS. Priešingu atveju žmonės nebeturės galimybės gauti gyvybiškai svarbią sveikatos priežiūrą“, – rašė Tedrosas Ghebreyesusas.

„Net karuose galioja tam tikros taisyklės. Viena iš jų – būtina saugoti žmonių sveikatą!“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pasmerkė, jos teigimu, Rusijos „tyčinę strategiją sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą“ Ukrainoje, pateikdama nuoseklaus išpuolių modelio, taikyto per visą karo laikotarpį, įrodymų.

Šios medicininės humanitarinės organizacijos teigimu, Rusija pradėjo „nepertraukiamus išpuolius prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas ir medicinos personalą“.

Pasak MSF, „tai, atrodo, yra ne atsitiktinė Rusijos invazijos pasekmė, o sąmoninga strategija, skirta sugriauti sveikatos priežiūros sistemą ir kolektyviai nubausti gyventojus“.

Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus masto Rusijos ofenzyvos prieš Ukrainą pradžios, abi kariaujančios šalys vis intensyviau rengia ilgojo nuotolio smūgius, kurių metu žūva vis daugiau civilių.

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 10 d. įvykius Lietuvoje.