Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Sulaukus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) dokumentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) renkasi į dar vieną uždarą posėdį, kurio metu ketinama pateikti išvadą dėl karinės žvalgybos vado Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo aplinkybių.

„Vėlų trečiadienio vakarą, apie 19.30 val., atėjo dokumentai iš KAM – atsakymas į mūsų prašymą pateikti tam tikrus dokumentus. Tie dokumentai dabar yra persiųsti komiteto nariams“, – Eltai posėdžio išvakarėse sakė NSGK vadovas Giedrimas Jeglinskas. 

„Penktadienį ryte renkamės į nuotolinį NSGK posėdį, kurio metu apsitarsime, kas čia buvo atsiųsta, ir pareikšime komiteto išvadą – rekomendaciją dėl tolimesnių veiksmų“, – pridūrė jis. 

Kiek anksčiau komiteto vadovas Eltai buvo sakęs – jei KAM pateikti dokumentai patvirtins, jog E. Paulavičiaus nušalinimo procedūros buvo atliktos netinkamai, o Generalinio inspektoriaus pradėtas aplinkybių patikrinimas inicijuotas jau po nušalinimo – bus rekomenduojama karininką iki jo kadencijos pareigos grąžinti į ankstesnes pareigas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius E. Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną Generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E. Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos, tačiau buvęs AOTD vadovas jų atsisakė. 

NSGK susitiko tiek su D. Šakaliene, tiek su E. Paulavičiumi. Komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, pateiktos pusių versijos „stipriai skyrėsi“, todėl NSGK paprašė ministerijos pateikti dokumentus, susijusius su E. Paulavičiaus nušalinimu. Vis dėlto, Seimo nariai teigė, jog ministrės sprendime dėl AOTD direktoriaus esama procedūrinių ir teisinių pažeidimų.

Tuo metu praėjusio penktadienio popietę ministrė užsiminė apie galimą spaudimą skirti E. Paulavičių AOTD direktoriumi antrai kadencijai.

„Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius skiriamas nebus“, – penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė D. Šakalienė, atsisakiusi atsakyti į susirinkusių žurnalistų klausimus.

Praėjusio trečiadienio vakarą, remdamasis šaltinių informacija, naujienų portalas LRT pranešė jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. 

AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių skiria krašto apsaugos ministras.

Vilnius, liepos 4 d. (ELTA). Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Taliną, kur susitiks su Estijos bei Latvijos lyderiais – Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi.

Susitikimo metu prezidentai aptars svarbiausius regiono saugumo ir gynybos klausimus, diskutuos apie transatlantinio bendradarbiavimo, infrastruktūros plėtros ir apsaugos stiprinimo bei paramos Ukrainai aspektus.

Be to, pasak Prezidentūros, Baltijos šalių vadovai Taline taip pat dalyvaus 28-ojoje Estijos dainų ir 21-ojoje šokių šventėje.

ELTA primena, kad paskutinį kartą visi trys Baltijos šalių prezidentai buvo susitikę birželio pradžioje Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu. 

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad premjero Gintauto Palucko problema yra vengimas atsakinėti į klausimus apie savo verslo ryšius. Pasak jos, jeigu dabartinis Vyriausybės vadovas pateiktų atsakymus į opozicijos ir žiniasklaidos užduodamus klausimus, jo padėtis būtų paprastesnė.

„Man atrodo, kad pagrindinė bet kurio politiko problema yra neatsakyti į klausimus ir tą būtent ponas Paluckas ir daro. Jis nori neatsakyti į klausimus“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė I. Šimonytė.

„Jeigu jis galėtų atsakyti į visus klausimus ir visą informaciją pateikti, kaip ten buvo su tomis įmonėms, kas buvo investuotojai, kaip jis įsigijo turtą, iš kokių šaltinių ir taip toliau ir panašiai, tai, matyt, kad jo paties padėtis būtų paprastesnė, negu yra šiuo metu“, – sakė ji.

Buvusi premjerė taip pat teigė, jog G. Paluckui neatsakius į opozicijos ir žiniasklaidos klausimus, interpeliacija Seime galėtų būti būdas tuos atsakymus gauti.

„Jeigu ponas Paluckas neatsakys į klausimus per šitą laiką, kurių kyla ir opozicijai, į tuos klausimus, kurie kyla žiniasklaidai, į tuos klausimus, kurie dar gali paaiškėti pakeliui, tai tuomet interpeliacija yra būdas gauti atsakymus į klausimus Seimo salėje, nes pati interpeliacijos logika yra tokia, kad yra surašomi klausimai interpeliuojamam pareigūnui ir tada sprendžiama, ar tenkina atsakymai, ar ne“, – aiškino jo.

„Aš manau, kad premjerui būtų išmintinga į klausimus atsakyti dabar be interpeliacijos, bet net jeigu jis atsakys į tuos klausimus, tai gali būti taip, kad klausimų kils tik dar daugiau. Ir, matyt, kad visaip čia gali būti“, – nurodė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

Dėl šios informacijos ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). 

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Los Andželas, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį sustojus širdžiai mirė Michaelas Madsenas – ne vieną kieto vyruko vaidmenį sukūręs aktorius, pranešė jo vadybininkas Ronas Smithas ir naujienų agentūra „NBC News“.

M. Madsenui buvo 67-eri.

Per daugiau nei 40 metų trunkančią aktoriaus karjerą M. Madsenas sukūrė dešimtis filmų. Tačiau labiausiai jį išgarsino bendri projektai su Q. Tarantino, kuris jam skyrė psichiškai nesveiko vagies vaidmenį filme „Pasiutę šunys“ ir niekam nebereikalingo samdomo žudiko rolę filme „Nužudyti Bilą 2“.

M. Madsenas taip pat suvaidino juostose „The Doors“, „Thelma ir Luiza“ bei „Donnie Brasco“. Jį galima išvysti ir kruviname Q. Tarantino režisuotame vesterne „Bjaurusis aštuonetas“ (Hateful Eight) bei filme „Kartą Holivude“ (Once Upon a Time in Hollywood), kurio veiksmas vyksta 1969-aisiais.

Be kino ir televizijos projektų, M. Madsenas įgarsino keletą vaidmenų vaizdo žaidimuose, tokiuose kaip „Grand Theft Auto III“, „Dishonored“ ir „Crime Boss: Rockay City“.

M. Madsenas gimė Čikagoje 1957 rugsėjo 25 d. gaisrininko ir kino režisierės šeimoje. Tarp jo brolių ir seserų yra Oskaro laureatė aktorė Virginia Madsen.

M. Madsenas buvo vedęs tris kartus, vienas iš šešių jo vaikų – aktorius Christianas Madsenas.

Vašingtonas, liepos 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiekė svarbią politinę pergalę, kai Kongrese nedidele balsų persvara buvo priimtas svarbus jo pasiūlytas mokesčių ir išlaidų įstatymas, kuriuo įtvirtinama radikali jo antrosios kadencijos darbotvarkė ir numatoma skirti daugiau lėšų jo kampanijai prieš imigrantus.

Įstatymo projektas pabrėžė dominuojantį prezidento vaidmenį Respublikonų partijoje, nuogąstavusioje dėl teksto, kurį priėmus išaugs valstybės skola ir sumažės sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimas.

Po to, kai Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas visą vakarą stengėsi sutelkti nesutariančius Atstovų rūmų narius, kad šie pritartų „Vienam dideliam gražiam įstatymui“, nedidelė jam prieštaravusių partijos narių grupė galiausiai nusileido.

Už įstatymo projektą balsavo 218, prieš – 214 Kongreso nariai. Tai reiškia, kad įstatymas buvo priimtas ir jau liepos 4 d. – Nepriklausomybės dieną – gali atsidurti ant D. Trumpo stalo ir laukti prezidento parašo.

„Vienas svarbiausių visų laikų įstatymo projektų. JAV yra „KARŠČIAUSIA“ šalis pasaulyje!!!“, – užuosdamas pergalę socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

Tiesa, balsavimo pradžią teko atidėti, nes demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas beveik devynias valandas kalbėjo prieš įstatymo projektą, kad vilkintų procesą.

Masinės deportacijos ir mokesčių lengvatos

Kongrese pasiekta pergalė yra naujausias iš pastarųjų dienų D. Trumpo laimėjimų, tarp kurių yra ir praėjusią savaitę Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo atskiriems teisėjams buvo užkirstas kelias blokuoti jo politiką, taip pat JAV antskrydžiai, pasibaigę paliaubomis tarp Izraelio ir Irano.

Jo parengtas milžiniškas įstatymo projektas Senate buvo priimtas vos antradienį ir po to turėjo būti sugrąžintas į žemesniuosius rūmus, kad būtų formaliai patvirtintos senatorių pataisos.

Paketą sudaro daugelis D. Trumpo rinkimų kampanijos pažadų: didinamos karinės išlaidos, finansuojamas masinis migrantų deportavimas ir skiriama 4,5 trilijono JAV dolerių pratęsti pirmosios kadencijos metu patvirtintų mokesčių lengvatų galiojimą.

„Šiandien mes dedame svarbų kertinį naujojo Amerikos aukso amžiaus akmenį“, – sakė M. Johnsonas.

Tačiau prognozuojama, kad, jį priėmus, sparčiai augantis šalies deficitas per dešimtmetį padidės dar 3,4 trilijono JAV dolerių, bus apkarpyta federalinė paramos maistu programa, o mažas pajamas gaunančių amerikiečių sveikatos draudimo sistemos „Medicaid“ finansavimas sumažės smarkiausiai nuo to laiko, kai praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį atsirado ši sistema.

Kai kuriais skaičiavimais, iš viso pagal įstatymo projektą draudimo apsaugos neteks 17 mln. apdraustųjų. Prognozuojama, kad bus uždaryta daugybė kaimo ligoninių.

Nors nuosaikieji respublikonai Atstovų rūmų nariai baiminasi, kad finansavimo sumažinimas pakenks jų šansams būti perrinktiems, griežtos fiskalinės politikos šalininkai teigia, kad taupymo priemonės toli gražu neatitinka pažadų.

M. Johnsonui teko derėtis dėl menkiausių skirtumų, o galutiniame balsavime jis galėjo sau leisti prarasti tik keletą iš daugiau nei dviejų dešimčių įstatymų leidėjų, kurie pirmiau buvo pareiškę, kad yra pasirengę atmesti D. Trumpo siūlomą 869 puslapių tekstą, balsų.

D. Trumpas kelias savaites telefonu ir susitikimų Baltuosiuose rūmuose metu mėgino savo pusėn palenkti įstatymų leidėjus, negalinčius nuspręsti, ką rinktis – supykdyti socialinių išmokų gavėjus namuose ar užsitraukti prezidento rūstybę.

Remdamiesi tai pagrindžiančias duomenimis, demokratai tvirtina, kad pagal šį įstatymą didelė skurdžiausių amerikiečių turto dalis atiteks turtingiausiems, ir tikisi, kad visuomenės nepritarimas įstatymo projektui padės jiems per 2026 m. vidurio kadencijos rinkimus įgyti persvarą Atstovų rūmuose.

Prieš galutinį balsavimą H. Jeffriesas kalbėjo visų savo partijos narių vardu, pasakodamas apie eilinius amerikiečius, kuriems, jo teigimu, D. Trumpo teisės aktai pakenks.

„Šis įstatymas, šis didelis, bjaurus įstatymas – šis neapgalvotas respublikonų biudžetas, ši bjauri šlykštynė – nėra niekaip susijęs su Amerikos žmonių gyvenimo kokybės gerinimu“, – sakė jis.

Be to, papildomos išlaidos kariuomenei ir sienų apsaugai bus iš dalies padengtos nutraukus švariai energetikai ir elektromobiliams skirtas subsidijas – būtent šis veiksnys tapo viešo D. Trumpo ir buvusio jo rėmėjo Elono Musko nesutarimo priežastimi.

Vašingtonas, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė naujų sankcijų Iranui ir jo sąjungininkei Libane grupuotei „Hezbollah“, šįkart nusitaikydamos į aukštesniojo rango valdžios pareigūnus ir tinklus, padedančius išvengti JAV sankcijų, taikomų prekybai Irano nafta ir jos gabenimui.

Iždo departamentas pranešė, kad jo Užsienio turto kontrolės biuras „imasi veiksmų prieš tinklus, kurie bendrai gabeno ir pirko Irano naftos už milijardus dolerių, o dalis šios naftos atnešė naudos Irano Islamo revoliucinės gvardijos Kudsų pajėgoms (IRGC-QF), įtrauktoms į užsienio teroristinių organizacijų sąrašus“.

Sankcijos taip pat taikomos naftą gabenantiems laivams. Anot Iždo sekretoriaus Scotto Bessento: „Iždo departamentas ir toliau taikys priemones, nukreiptas prieš Teherano pajamų šaltinius, ir stiprins ekonominį spaudimą, kad režimas negalėtų naudotis finansiniais ištekliais, kurie skatina destabilizuojančią jo veiklą“.

Sankcijos taip pat taikomos keliems sankcijų išvengti padėjusiems aukšto rango pareigūnams ir vienam su „Hezbollah“ susijusiam subjektui.

Iždo departamentas paaiškino, kad šie veiksmai parodo ryžtą sužlugdyti „Hezbollah“ sankcijų vengimo schemas.

Taip pat siekiama padėti naujajai Libano vyriausybei apriboti teroristinės grupuotės įtaką, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokie subjektai, kaip „Hezbollah“ finansų institucija, toliau kenkia ir taip trapiai Libano ekonomikai.

Maskva, liepos 3 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui pasakė, kad Maskva „neatsisakys“ savo tikslų Ukrainoje, tačiau pažadėjo tęsti derybas dėl šio konflikto, ketvirtadienį po dviejų vadovų pokalbio telefonu pranešė Kremlius.

„Mūsų prezidentas sakė, kad Rusija pasieks užsibrėžtus tikslus, tai yra pašalins pagrindines priežastis, kurios lėmė dabartinę padėtį, – žurnalistams sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. – Rusija šių tikslų neatsisakys.“

„Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad Rusija yra pasirengusi tęsti derybų procesą“, – pridūrė jis.

Apie numatomą V. Putino ir D. Trumpo telefoninį pokalbį ketvirtadienį buvo pranešta iš anksto. J. Ušakovo teigimu, jis truko beveik valandą.

Roma, liepos 3 d. (ANSA-ELTA). Ketvirtadienį karštame netoli Turino veikiančiame sporto klube be oro kondicionieriaus sportuodama treniruoklių salėje jauna moteris patyrė širdies priepuolį ir mirė, pranešė vietiniai šaltiniai.

Vienas iš Poirino miesto Turino provincijoje sporto klubo, kuriame treniravosi mirusioji 22-ejų Martina Gillio, darbuotojų žurnalistams telefonu patvirtino, kad oro kondicionieriaus sistemos patalpose nėra.

Pirmojo aukšto patalpose yra daugybė langų, kurie karštomis dienomis atidaromi, kad patalpos bent kiek vėdintųsi.

Iš tos pačios Turino provincijos Čierio miesto kilusi moteris blogai pasijuto kilnodama svorius treniruoklių salėje.

Medikai pranešė, kad ji mirė Turino Molineto ligoninėje dėl kraujo išsiliejimo į smegenis, po kurio jai sustojo širdis.

Šaltinių teigimu, viena iš hipotezių yra ta, kad širdies priepuolį galėjo sukelti pirmiau nediagnozuotas įgimtas apsigimimas.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį vakare Trakų rajone, Ismonių kaime rastas į griovį įvažiavęs motoroleris, praneša policija.

Šalia transporto priemonės rastas miręs 50 m. amžiaus vyriškis.

Motoroleris rastas Ismonių kaimo Ežero gatvėje apie 19 val. 15 min.

Policija tikslina įvykio aplinkybes.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Amerikiečių diplomatai teiravosi Lietuvos Vyriausybės atstovų, kaip šalis reaguotų į prašymą švelninti sankcijas baltarusiškoms trąšoms, ketvirtadienį praneša LRT.

Tokią informaciją LRT skelbia remdamasis savo žiniomis.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys transliuotojui tokios informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

„Yra konsultuojamasi įvairiais klausimais, temomis, dalykais. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad niekada apie nieką nebuvo kalbėta. Aš pats esu kalbėjęs“, – LRT komentavo K. Budrys.

Birželio pabaigoje Minsko režimas į laisvę paleido kelioliką politinių kalinių, tarp kurių buvo ir baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras Siarhejus Cichanouskis. Tačiau K. Budrys tikina, kad sankcijos nebuvo derybų objektas išlaisvinant šiuos kalinius.

„Tokiuose svarstymuose atsakymas mano yra vienintelis – mes neturime suteikti pagrindo režimui toliau prekiauti žmonėmis, nes kalinių tik padaugės“, – teigė ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas LRT teigė, kad net jeigu amerikiečiai to prašytų, Lietuvos pozicija būtų neigiama.

„Šiame etape, ne, Lietuva šiame etape nepaklustų“, – sakė jis.

ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Šį birželį Seimas taip pat pritarė URM parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.