Islamabadas, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį smarkios liūtys šiaurės Pakistane pražudė mažiausiai 20 žmonių, pranešė vietos pareigūnai. 

Regioną siaubia neįprastai intensyvus musonų sezonas, per jį pastarosiomis dienomis žuvo daugiau nei 300 žmonių. 

Smarkios liūtys šalies šiaurėje sukėlė potvynius ir nuošliaužas, nušlavusias ištisus kaimus, daug gyventojų liko įstrigę griuvėsiuose, maždaug 200 žmonių vis dar tebėra dingę.

„Liūtis Svabyje visiškai sugriovė kelis namus, žuvo daugiau nei 20 žmonių“, – pirmadienį sakė rajono, esančio šiaurės vakarinėje Chaiber Pachtunchvos provincijoje, pareigūnas. 

Kelis kaimus nuniokojo per trumpą laiką iškritęs didžiulis kiekis lietaus, sakė kitas pareigūnas, patvirtinęs žuvusiųjų skaičių.

Nuo pirmųjų smarkių liūčių, prapliupusių ketvirtadienį, apie daugumą mirčių – daugiau nei 340 – pranešta iš Chaiber Pachtunchvos. Provincijos nelaimių valdymo agentūra perspėjo apie naujus staigius potvynius per ateinančias kelias dienas. 

Naujausios smarkios liūtys sustabdė dingusiųjų paieškas, savanoriams ir gelbėtojams skubant ieškoti galbūt išgyvenusių žmonių ir ištraukti kūnus. 

„Šįryt dėl naujų liūčių buvo sustabdytos gelbėjimo operacijos“, – sakė 31 metų savanoris Nisaras Ahmadas iš labiausiai nukentėjusio Bunero rajono. Jis pridūrė, kad buvo sugriauta 12 kaimų ir ištraukta 219 kūnų. 

„Dešimtys kūnų vis dar palaidoti po purvu ir akmenimis, juos galima iškelti tik pasitelkus sunkiąją techniką. Tačiau laikinus takus, nutiestus siekiant patekti į šią vietovę, sunaikino naujos liūtys,“ – sakė jis.

Taip pat pranešta, kad per liūtis žuvo daugybė gyvulių, jų irstantys kūnai keliose vietose skleidžia nemalonų kvapą. Žmonėms labiausiai reikia švaraus geriamojo vandens.

Per musonų sezoną iškrenta trys ketvirtadaliai Pietų Azijos metinių kritulių, gyvybiškai svarbių žemės ūkiui ir aprūpinimui maistu, tačiau taip pat sukeliančių didelio masto sunaikinimą. Nacionalinės nelaimių agentūros duomenimis, šių metų musonų intensyvumas yra apie 50–60 proc. didesnis nei praėjusiais metais. 

Pirminiais vyriausybės skaičiavimais, potvynių padaryta žala vyriausybinei ir privačiai nuosavybei siekia apie 445 tūkst. JAV dolerių, pirmadienį paskelbtame pranešime teigė premjero biuras. 

Nuošliaužos ir staigūs potvyniai yra dažni per musonų sezoną, paprastai prasidedantį birželį ir trunkantį iki rugsėjo pabaigos. 

Nuo vasaros musonų pradžios Pakistaną siaubiančios smarkios liūtys pražudė daugiau nei 650 žmonių, daugiau nei 920 buvo sužeisti. 

Pakistanas yra viena iš labiausiai klimato kaitos paveiktų pasaulio šalių ir vis dažniau patiria ekstremalius oro reiškinius. 2022 m. musoniniai potvyniai užliejo trečdalį šalies ir pražudė apie 1700 žmonių.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Į naująją koaliciją nepakviestos Demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos vicepirmininkas, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nemato galimybės po valdančiosios daugumos pokyčių tęsti darbo Vyriausybėje. 

Taip jis kalbėjo viešojoje erdvėje pasigirstant kalboms, jog nepaisant pokyčių koalicijoje naujajame Ministrų kabinete Energetikos ministerijai ir toliau galėtų vadovauti kitas demokratų deleguotas, tačiau partijai nepriklausantis ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Koaliciją formuoja politinės partijos ir politinės partijos deleguoja į Vyriausybę. Esu (…) demokratų vicepirmininkas ir tikrai demokratai savo atstovus deleguos tik tokiu atveju, jeigu dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, šiuo metu ją (…) formuoja kitos trys politinės partijos“, – Eltai pirmadienį sakė L. Savickas, paklaustas, ar matytų galimybę tęsti darbus Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM).

„Man atrodo, kartu su komanda pasiekėme labai daug, padarėme principinius sprendimus, (…) praėjusi sesija tikrai buvo su savo priimtais sprendimais ypač gausi. (…) Taip, kaip pradėjome šią savo 19 Vyriausybės kadenciją, turėdami tikrai ambicingus tikslus ir kruopščiai darbuodamiesi link jų, taip ją ir baigsime“, – teigė politikas.

L. Savickas taip pat tikino neturintis indikacijų, kad pats Ž. Vaičiūnas ieškotų galimybių tęsti darbą Vyriausybėje.

„Kaip ministras ir kaip partijos vicepirmininkas tikrai informacijos, kad ministras (Vaičiūnas – ELTA) ar jo komanda būtų apsisprendusi kažkaip ieškoti būdų likti savo postuose, tikrai neturiu“, – pridūrė jis.

Tuo metu paties Ž. Vaičiūno atstovė Renata Surovec Eltai teigė, jog šią savaitę laikinasis energetikos ministras atostogauja, todėl šio klausimo nekomentuoja.

Apie tai, kad laikinasis energetikos ministras galėtų išsaugoti postą ir demokratams nelikus koalicijoje, pirmasis skelbė portalas lrt.lt, tai patvirtino ir Eltos šaltiniai. 

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat užsiminė, kad Ž. Vaičiūnui kaip profesionalui vertėtų leisti toliau dirbti naujame Ministrų kabinete. Šalies vadovo vertinimu, laikinasis ministras pakankamai ilgai dirba energetikos sektoriuje ir yra užsitarnavęs šios srities atstovų pagarbą.

ELTA primena, kad socialdemokratams teko ieškoti naujo Ministrų kabineto vadovo po to, kai liepos pabaigoje atsistatydino į skandalus dėl verslo ir praeities istorijų įsivėlęs Gintautas Paluckas.

Šiam pasitraukus iš Vyriausybės ir socialdemokratų partijos vadovo postų, pernai Seimo rinkimus laimėjusi partija pradėjo diskusijas ir dėl galimų pokyčių valdančiojoje koalicijoje.

Sekmadienį posėdžiavusi LSDP taryba nutarė į naują valdančiąją daugumą kviesti Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ ir Aurelijaus Verygos „valstiečius“ – iki šiol koalicijoje dirbę Sauliaus Skvernelio Demokratai „Vardan Lietuvos“ kvietimo nesulaukė.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Pradėjus visuomeninę laivybą Nerimi, upe keleivius jau plukdo elektrinis laivas „Rytas“, o nuo penktadienio kursuoti pradės ur antrasis iš keturių laivų „Lašiša“, pranešė laivus aptarnaujantis „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT).

Anot savivaldybės įmonės, „Lašiša“ plauks tuo pačiu maršrutu kaip ir „Rytas“, o du laivai leis geriau paskirstyti keleivių srautus ir užtikrins didesnį paslaugos prieinamumą visose maršruto stotelėse.

„Daug vilniečių laivybą Neryje priėmė pozityviai ir aktyviai, o tai rodo, kad tvarūs sprendimai atliepia šiuolaikinio miesto lūkesčius. Pradėjus kursuoti antrajam laivui, dar daugiau miestiečių ir svečių galės pasinaudoti šia nauja keliavimo upe galimybe“, – pranešime teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Lašiša“ iki penktadienio bus testuojama realiomis sąlygomis, bandomieji plaukimai prasidės atlikus visas privalomas registracijos procedūras ir saugumo patikras. 

Anot VVT, testavimų metu bus vertinamas valdymas ir manevringumas, bandomas švartavimasis pasroviui ir prieš srovę, matuojamos energijos sąnaudos, testuojama elektroninė įranga. 

Pasak savivaldybės įmonės „Judu“ vadovės Loretos Levulytės-Staškevičienės, darbo dienomis ir savaitgaliais laivo „Ryto“ užimtumas siekia apie 80 proc. 

Šiais metais laukiami ir šiuo metu Rygoje gaminami kiti du elektriniai laivai – „Geležinis vilkas“ ir „Smilga“.

Visuomeninė laivyba „Nerimi“ prasidėjo liepos pabaigoje, tam pernai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Vilniaus savivaldybė 4 elektrinius laivus už 1,85 mln. eurų įsigijo iš Latvijos elektrinių laivų gamintojos „BIC“, vieno laivo kaina siekia 450 tūkst. eurų.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Sekmadienį posėdžiavusiai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai nusprendus valdančiąją daugumą formuoti su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog jai toks sprendimas kelia nemažai abejonių. 

Parlamentarė pažymi, jog ją labiausiai neramina kai kurių Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų požiūris į civilinės partnerystės ir reprodukcinės sveikatos įstatymo projektus. 

„Jeigu ne Skvernelio ego – man Seimo pirmininko postą, arba einam lauk iš koalicijos, galėjom dirbti su demokratais ir jų ministrais. Kaip su dabartiniais partneriais seksis išlaikyti socdeminį veidą – turiu daug abejonių“, – pirmadienį feisbuke rašė B. Vėsaitė. 

„Va, jau Vėgėlė išstojo, kad nebūtų partnerystės, turiu abejonių dėl reprodukcinės sveikatos įstatymo. Žodžiu, yra tokių (klausimų – ELTA), kur mes turime kitokią nuomonę nuo „valstiečių“, lenkų, nuo Vėgėlės (…). „Nemuno aušra“ irgi nėra už tai, bet žiauresni yra „valstiečiai“. Nu gal ne „valstiečiai“, bet būtent lenkai“, – Eltai sakė politikė. 

Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį posėdžiavusi LSDP taryba nutarė į naują valdančiąją daugumą kviesti Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ ir Aurelijaus Verygos „valstiečius“ – iki šiol koalicijoje dirbę Sauliaus Skvernelio Demokratai „Vardan Lietuvos“ kvietimo nesulaukė.

ELTA primena, kad šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą Seimas ėmėsi svarstyti gegužę.

Šis įstatymo projektas įžiebė aršias diskusijas. Kritiškai apie siūlymą pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tiesa, projekto iniciatorė B. Vėsaitė šalies vadovui atrėžė, jog prezidentas neturėtų aiškinti moterims, kaip joms elgtis su savo kūnu. 

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 19 d. įvykius Lietuvoje.

Teheranas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Iranas planuoja artimiausiomis dienomis surengti dar vieną derybų su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija ratą, pirmadienį Teherane pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei, tačiau nepasakė, kada tiksliai šis susitikimas įvyks ir neįvardijo galimos vietos.

Iranas liepos mėnesį sustabdė bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), kaltindamas šią organizaciją, kad ji nepasmerkė ankstesnį mėnesį įvykdytų Izraelio ir JAV atakų prieš šalies branduolinius objektus.

Izraelis birželio 13 d. pradėjo atakuoti Iraną ir ėmėsi bombarduoti taikinius visoje šalyje – vyriausybė tvirtino, kad tai buvo prevenciniai smūgiai, kuriais siekiama neleisti Islamo Respublikai pasigaminti branduolinės bombos. Iranas, kuris visada tvirtino, kad jo prieštaringai vertinama branduolinė programa yra skirta tik civiliniams tikslams, tai neigia ir atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis, nukreiptomis į Izraelį.

Po 12 dienų trukusio karo, kurio metu JAV ant pagrindinių Irano branduolinių objektų numetė savo galingiausius įprastinius ginklus, buvo įtvirtintos paliaubos.

Praėjusią savaitę TATENA generalinio direktoriaus pavaduotojas Massimo Aparo pirmą kartą nuo tada, kai baigėsi kovos, nuvyko į Teheraną, kad aptartų tai, kaip galėtų atrodyti bendradarbiavimas ateityje. Tačiau Teheranas atsisakė suteikti TATENA prieigą prie savo branduolinių objektų, prieš tai jau išsiuntęs šios agentūros inspektorius.

Prieš Izraelio atakas Vašingtonas ir Teheranas apie du mėnesius derėjosi dėl naujos branduolinės sutarties, tačiau prieš prasidedant karui jiems nepavyko pasiekti susitarimo.

E. Baghaei sakė, kad kol kas nesuplanuotos jokios naujos derybos su JAV, o Teheranas siekia tęsti pokalbius su Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste – šalimis, pasirašiusiomis 2015 m. Vienos branduolinį susitarimą. Abi pusės paskutinį kartą šiuo formatu buvo susitikusios liepos mėnesį Stambule.

Vienos susitarimas, iš kurio 2018 m. per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją vienašališkai pasitraukė Jungtinės Valstijos, buvo skirtas apriboti Irano branduolinę programą mainais už sankcijų atšaukimą. Susitarimą pasirašiusios Europos šalys turi laiko iki spalio vidurio kreiptis į JT Saugumo Tarybą dėl sankcijų Iranui atnaujinimo, kol susitarimas oficialiai nebaigė galioti.

Pagrindiniai jų reikalavimai Teheranui – atnaujinti TATENA inspektorių prieigą prie šalies branduolinių objektų ir pateikti duomenis apie maždaug 400 kilogramų ginklams beveik tinkamo urano likimą.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į pirmadienio susitikimą su Donaldu Trumpu Vašingtone lydės ne tik NATO vadovas, Europos Komisijos pirmininkė bei didžiųjų Europos šalių vadovai, bet ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Tai, kad į delegaciją įtrauktas ir palyginti nedidelės Šiaurės Europos valstybės vadovas daug kam sukėlė klausimų. Kaip rašo tarptautiniai naujienų portalai atsakymo reikėtų ieškoti vadinamojoje „Golfo diplomatijoje“.

„Be Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir prezidento Stubbo, susitikime taip pat dalyvaus kiti Europos lyderiai“, – teigiama sekmadienio popietę Suomijos prezidentūros išplatintame pranešime, kurį cituoja suomių naujienų portalas „Yle“.

Susitikime taip pat dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Apie prisijungimą prie delegacijos kiek vėliau už kitus patvirtinęs K. Starmeris transliuotojui BBC pažymėjo „kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu (iš visų Europos lyderių palaikąs – ELTA) bene artimiausius santykius su JAV prezidentu“.

Amerikos naujienų portalas „Politico“, remdamasis „dviem Europos diplomatais ir su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis“, šeštadienį vėlai vakare pranešė, kad Europos lyderiai lydėti V. Zelenskį pirmiausia paprašė būtent A. Stubbo.

Dienraštis „The New York Times“ savaitgalį taip pat rašė apie D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikime dalyvauti pakviestus „nenurodytus Europos lyderius“.

„Politico“ teigimu, laikomasi nuomonės, kad Suomijos prezidento dalyvavimas derybose galėtų padėti išvengti galimų JAV ir Ukrainos prezidentų konfliktų, panašių į tuos, kurie įsiplieskė per pastarąjį nesėkmingą V. Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose vasario mėnesį.

„Politico“ A. Stubbą pavadino „vienu iš Trumpo mėgstamiausių pašnekovų“.

D. Trumpo simpatijų A. Stubbui ištakos siekia Floridos golfo aikštynus 

Panašu, kad nepaisant politinių nesutarimų dėl karo Ukrainoje, abu prezidentai, užmezgė bičiulystę per ilgą A. Stubbo vizitą D. Trumpo golfo kurorte Floridoje kovo mėnesį, kai JAV lyderis padovanojo Stubbui golfo lazdų rinkinį, rašo „Yle“.

Prieš D. Trumpo vizitą į Škotiją liepos mėnesį, kur JAV prezidentas taip pat žaidė golfą, britų naujienų portalas „The Spectator“ išleido straipsnį pavadinimu „Donaldas ir golfo diplomatija“, kuriame pažymima, kad pasaulio lyderiai golfą dabar laiko diplomatijos įrankiu.

„Anapilin iškeliavęs Japonijos premjeras Shinzo Abe su Trumpu sužaidė penkis raundus ir 2016 m. padovanojo jam 3,7 tūkst. dolerių vertės auksinę golfo lazdą. Abei tai atnešė tiek sėkmės, kad šio sporto ėmėsi Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-Yeolas, siekdamas pagerinti savo diplomatinius šansus.

Su šiuo bendru pomėgiu gali būtiiš dalies susijusi ir Nigelio Farage'o artima draugystė su Trumpu – „Reform UK“ lyderis aiškina, kad jam beveik buvo pavykę gauti golfo stipendiją JAV koledže, tačiau Farage'as nebegalįs žaisti dėl nugaros problemų“, – rašoma straipsnyje.  

„The Spectator“ straipsnyje atskirai minimas ir Suomijos prezidentas A. Stubbas, kuris yra buvęs golfo žaidėjas viename Pietų Karolinos valstijos universitetų. Anot portalo, susitarimą dėl suomiškų ledlaužių pirkimo su JAV prezidentu jis pasiekė po to, kai kovo mėnesį Palm Bičo mieste Floridoje žaidė golfo turnyre su D. Trumpu kaip savo partneriu – ir jį laimėjo.

Europos lyderių delegacija į Baltuosius rūmus atvyksta pirmadienį 19.00 val. Lietuvos laiku.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad „čekiukų“ byloje figūruojantis parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ atstovas Saulius Bucevičius galėjo pasisavinti beveik 819 eurų Akmenės savivaldybės lėšų, rodo Seimui pateikti duomenys.

Kaip rodo Seimui adresuotas prokuratūros raštas, su kuriuo susipažino ELTA, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos atliekame ikiteisminiame tyrime S. Bucevičius įtariamas suklastojęs 4 vienetus Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitų, įtraukdamas į jas duomenis ir pridėdamas kvitus, apmokėtus ne savo vardu, o 7 juridinių, 6 fizinių asmenų mokėjimo kortelėmis ir 1 užsienio banko išduota mokėjimo kortele.

Kreipdamasi dėl politiko neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra nurodo, kad šie galimai suklastoti dokumentai buvo pateikti Akmenės rajono savivaldybės administracijai, po to S. Bucevičius galimai pasisavino jam patikėtą svetimą, Akmenės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – pinigus, kurių bendra suma – 818,88 eurų. 

S. Bucevičius penktadienį turėjo būti apklaustas STT kaip specialusis liudytojas, tą pačią dieną buvo paskelbta, kad generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą dėl jo imuniteto panaikinimo.

Kaip ir kiti Seimo nariai, dėl kurių neliečiamybės panaikinimo į parlamentą kreipėsi generalinė prokurorė, „aušrietis“ įtariamas trimis Baudžiamajame kodekse aprašytais nusikaltimais – piktnaudžiavimu, sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Partijos „Nemuno aušra“ atstovas S. Bucevičius neslepia nuostabos dėl Generalinės prokuratūros prašymo panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas teigė negalėjęs duoti išsamių parodymų STT, nes po prokuratūros kreipimosi nebesupranta, koks yra jo statusas tyrime.

„Man keisčiausia arba baisiausia yra, kad esu kviečiamas 13 valandai į Specialiųjų tyrimų tarnybą paaiškinimus duoti, bet 12 valandą ponia Grunskienė praneša, kad kreipsis į Seimą –  yra mano, Tomo Martinaičio pavardės. Tai aš visiškai nesuprantu. Dabar ką tik esu išėjęs iš tarnybos (STT – ELTA), negalėjau duoti išsamius parodymus. Aš nebežinau, kuriame statuse esu, kaip čia viskas vyksta“, – Eltai ketvirtadienį pasakojo S. Bucevičius. 

Jis akcentavo, kad būtent dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimo apie prašymą panaikinti jo teisinį imunitetą jis esą negalėjo duoti išsamius paaiškinimus. 

„Šiandien aš parodymų niekaip negalėjau duoti, net nežinau, kuriame statuse esu. Paprašiau, kad man išaiškintų, kuriame statuse esu ir tada aš galėsiu duoti išsamių parodymų“, – komentavo parlamentaras.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių. 

Madridas / Lisabona, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį tūkstančiai ugniagesių, remiamų kariuomenės ir vandens bombas mėtančių lėktuvų, kovojo su dešimtimis miškų gaisrų Ispanijoje ir Portugalijoje, nuo jų pradžios aukų skaičius išaugo iki šešių. 

Miškų gaisrai ypač paveikė Iberijos pusiasalį, juos pakurstė Viduržemio jūros regioną užklupusios karščio bangos ir sausros, kurias kelia klimato kaita. 

Sekmadienį per eismo įvykius žuvo du ugniagesiai – po vieną kiekvienoje šalyje. Portugalijoje iš viso žuvo du, o Ispanijoje – keturi žmonės. 

Ispanijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų vadovė Virginia Barcones transliuotojui TVE sakė, kad šiuo metu siaučia 23 aktyvūs gaisrai, keliantys rimtą ir tiesioginę grėsmę gyventojams. 

Gaisrai siaučia jau antrą savaitę daugiausia Galisijos, Kastilijos ir Leono bei Ekstremadūros regionuose. 

Galisijos Orensės provincijoje šiaurės vakarų Ispanijoje gaisrų pėdsakai matomi visur – nuo pelenais padengtų miškų ir pajuodusios dirvos iki sugriautų namų, dėl tirštų dūmų žmonės priversti dėvėti veido kaukes. 

Su gaisrais kovoja ugniagesiai, vilkintys apsauginius drabužius ir pasitelkę gesinimo priemones, bei šortus ir marškinėlius vilkintys vietos gyventojai, liejantys vandenį iš žarnų ir kibirų.

V. Barcones sakė, jog tikisi, kad oro sąlygos padės kovoti su gaisrais, Ispanijos meteorologijos agentūrai prognozuojant „paskutinę šios karščio bangos dieną“, kai šalies pietuose temperatūra kai kur pasiekė 45 laipsnius pagal Celsijų. Daugelyje kitų vietų temperatūra viršijo 40 laipsnių.  

Turkijos valdžia pranešė, kad du dideli gaisrai buvo suvaldyti, lietus ir vėsesnė temperatūra padėjo ugniagesiams gesinti dešimtis gaisrų Balkanuose. 

Ispanijai gesinti gaisrus padeda lėktuvai iš Prancūzijos, Italijos, Slovakijos ir Nyderlandų, Portugalija gauna oro paramą iš Švedijos ir Maroko. 

Gaisrų dydis ir smarkumas bei dūmų, matomų iš kosmoso, intensyvumas apsunkina „veiksmus iš oro“, TVE sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.  

Kastilijos ir Leono pareigūnai pranešė, kad sekmadienio vakarą žuvo ugniagesys, kai jo vairuojamas vandens sunkvežimis apvirto ant stataus miško kelio. 

„Dėl nežinomos priežasties transporto priemonė priartėjo prie pylimo ir apvirtusi nukrito nuo stataus šlaito“, – socialiniame tinkle X paskelbė regiono vyriausybė. 

Kastilijoje ir Leone žuvo dar du savanoriai ugniagesiai, į šiaurę nuo Madrido žuvo jojimo mokykloje dirbęs rumunas, mėginęs nuo gaisro apsaugoti žirgus.

Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa pranešė, kad sekmadienio vakarą per eismo įvykį žuvo ugniagesys, du jo kolegos buvo sunkiai sužeisti. 

Penktadienį gesindamas gaisrą žuvo buvęs rytinio Gvardos miesto meras. Pirmadienį visoje šiaurinėje ir centrinėje Portugalijoje buvo dislokuota apie 2000 ugniagesių, maždaug pusė jų buvo sutelkti  Arbanilo mieste.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Socialdemokratas Tomas Martinaitis, eidamas Akmenės rajono savivaldybės vicemero pareigas, galimai pasisavino 3,5 tūkst. eurų, pranešė portalas „Delfi“.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei praėjusią savaitę paprašius Seimo panaikinti parlamentaro T. Martinaičio teisinę neliečiamybę, portalas „Delfi“ skelbia, jog parlamentui pateiktame teisėsaugos rašte nurodoma, jog turimi duomenys leidžia manyti, kad politikas galėjo suklastoti 12 dokumentų – tarybos nario išlaidų ataskaitų. 

Manoma, kad į minėtas ataskaitas buvo įtraukti kvitai už įgytus degalus už maždaug 2 tūkst. eurų. Kaip skelbia „Delfi“, teisėsaugos duomenimis, išlaidos už degalus apmokėtos 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne T. Martinaičiui, o 26 fiziniams asmenims, 2 juridiniams asmenims, 1 mokėjimo kortelė išduota užsienio banko. 

Taip pat skelbiama, kad į ataskaitas T. Martinaitis įtraukė atostogų metu patirtas 1 158,19 eurų išlaidas už degalus bei komandiruočių metu patirtas 322,95 eurų išlaidas už degalus. Skaičiuojama, kad iš viso T. Martinaitis galėjo pasisavinti Akmenės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, tai yra pinigus, kurių bendra suma – 3 525,77 euro.

T. Martinaitis 2019-2024 m. ėjo Akmenės rajono savivaldybės vicemero pareigas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė paskelbė išsiuntusi kreipimasi Seimui dėl „čekiukų“ byloje figūruojančio T. Martinaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo. 

Pats T. Martinaitis Eltai sakė, kad teigė esantis pasiryžęs nesislėpti už teisinės neliečiamybės. 

Socdemas pripažino, kad teikdamas dokumentus savivaldybei apie savo kuro išlaidas galėjo padaryti klaidų.

„Tuo laikotarpiu aš manau, kad tam tikrų klaidų padariau. Tą atskleidė savivaldybės kontrolierės pateiktos ataskaitos, kuriose apžvelgta kiekvieno savivaldybės tarybos nario situacija. Kokios tos pasekmės bus, sunku dabar komentuoti. Bet norėjau pasakyti, kad kur buvo keliami klausimai dėl ne mano kuro kortelių, tai žiūrėjau, ar ten žmonos, ar ne žmonos. Visus tuos pinigus grąžinau. Viliuosi, kad tai irgi padės išspręsti visą šita nemalonią situaciją, kaip įmanoma, greičiau“, – aiškino politikas.

T. Martinaitis teigė tiksliai nepamenantis, kiek pinigų grąžino savivaldybei, tačiau teigė, jog tai turėtų būti apie 2,5-3 tūkst. eurų. 

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.