Londonas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Penki vyrai, sulaikyti dėl įtariamo sąmokslo susprogdinti bombą JAV naudojamoje Didžiosios Britanijos oro pajėgų bazėje, paleisti už užstatą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės kovos su terorizmu policijos vadovas.  

„Po išsamių apklausų ir tyrimo veiksmų penki sulaikyti vyrai šią popietę paleidžiami už policijos nustatytą užstatą“, – žurnalistams sakė komisaro pavaduotojas Laurence’as Tayloras.

„Norėčiau aiškiai pabrėžti: tai nereiškia, kad tyrimas baigtas. Jiems taikomi griežti judėjimo ir bendravimo su kitais asmenimis apribojimai“, – pridūrė jis.

Anksčiau buvo pranešta, kad visi penki sulaikyti vyrai yra Jungtinės Karalystės piliečiai, vyresni nei 20 metų. 

Pasak policijos, šie penki asmenys – 25 metų vyras, trys 24 metų vyrai ir vienas 23 metų vyras, visi gyvenantys Londone, – buvo sulaikyti nuo sekmadienio įtariant juos nusikalstamomis veikomis, įskaitant pasirengimą įvykdyti teroro aktą, pagal JK kovos su terorizmu įstatymus.

Kyjivas, rugsėjo 28 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba parodė, kaip kartu su Trečiuoju armijos korpusu išvadavo Karpivką Donecko srityje, Lymano ruože.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba apie tai paskelbė feisbuke ir paviešino vaizdo įrašą.

„Lymano ruože išvaduojame Ukrainos kaimus nuo okupantų. 3-ioji šturmo brigada kartu su „Sidabrinio trejeto“ dalinio kariais per operaciją „Vivaldi“ išstūmė priešą iš Ukrainos gyvenviečių“, – sakoma pranešime.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pabrėžė, kad už šių trumpų vaizdų slypi įnirtingos kautynės, bemiegės naktys, darnus darbas ir Ukrainos karių drąsa.

„Susigrąžiname tai, kas mūsų. Žingsnis po žingsnio. Metras po metro. Ukrainos žemė valoma nuo Rusijos okupantų“, – sakoma pranešime.

Anksčiau pranešta, kad Trečiasis armijos korpusas užbaigė trečiąjį operacijos „Vivaldi“ etapą, išvadavo Novę, Ridkodubą ir Katerynivką bei atkūrė Karpivkos ir Novomychailivkos kontrolę. Per puolamąsias operacijas korpusas susigrąžino 176 kv. kilometrų Ukrainos teritorijos kontrolę.

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės susitarė kartu finansuoti reguliarų autobusų maršrutą Kretinga–Klaipėda–Kretinga, kuriuo darbo dienomis autobusai kursuoja 16 kartų.

Kretingos rajono savivaldybė pranešė, kad trišalę bendradarbiavimo sutartį pasirašė abiejų rajonų savivaldybės ir Kretingos autobusų parkas.

Iki šiol dėl keleiviams suteikiamų lengvatų negautas pajamas dengė tik Kretingos rajono savivaldybė. Pagal naują susitarimą Klaipėdos rajono savivaldybė padengs 40 proc. tokių pajamų.

Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko teigimu, savivaldybės finansavimas per metus sieks iki 80 tūkst. eurų.

„Maršrutas Kretinga–Klaipėda–Kretinga yra populiarus ir svarbus mūsų gyventojams. Jis eina per mūsų rajono miestelį – Kretingalę, kurios gyventojai tikrai nemažai lankosi Klaipėdoje bei Kretingoje“, – pranešime teigė B. Markauskas.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažymėjo, kad tai pirmasis abiejų savivaldybių susitarimas dėl jau veikiančio autobusų maršruto finansavimo. Anot jo, šiuo maršrutu naudojasi tiek Kretingos, tiek Klaipėdos rajono gyventojai.

Kretingos autobusų parkas taip pat aptarnauja maršrutą Kretinga–Palanga. A. Kalniaus teigimu, ateityje tikimasi dėl dalinio šio maršruto finansavimo susitarti ir su Palangos miesto savivaldybe.

Paryžius, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). „Air France“ pranešė, kad popiežius Leonas pirmadienį pusvalandį praleido lėktuvo pilotų kabinoje, bendravo su lakūnais ir radijo ryšiu kalbėjosi su orlaivį lydėjusių naikintuvų „Rafale“ įgulomis.

1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovas baigia keturių dienų vizitą Prancūzijoje kelione į šiaurės rytų miestą Mecą, esantį netoli Vokietijos sienos.

Pirmadienio rytą 71 metų popiežius, aviacijos entuziastas, apie 30 minučių praleido „Air France“ lėktuvo, skraidinusio jį iš pietvakariuose esančio Lurdo į Mecą, pilotų kabinoje. 

„Šventasis Tėvas per visą skrydį iš Lurdo į Mecą buvo lakūnų kabinoje“, – sakė skrydžio antrasis pilotas Ericas Marguerite’as.

Po nusileidimo Mece jis sakė, kad pokalbis su popiežiumi buvęs neoficialus ir kad Leonas domisi  aviacija, automobiliais ir apskritai mechanika.

Lėktuvą, kuriam vadovavo kapitonė Clémence Coussonneau, lydėjo du naikintuvai „Rafale“, skridę maždaug per 50 metrų nuo popiežiaus lėktuvo.

„Perdavėme mikrofoną Šventajam Tėvui ir jis kalbėjosi su „Rafale“ pilotais“, – sakė E. Marguerite’as.

„Jis palaimino juos ir visus karius, dirbančius siekiant apsaugoti žmones ir skatinti taiką visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Popiežius taip pat skyrė laiko pasveikinti lėktuvo salono įgulą.

„Po viso kruopštaus pasirengimo šiam skrydžiui gauti asmeninį popiežiaus palaiminimą buvo išskirtinė akimirka“, – sakė skrydžio palydovė Landee Van Keeken.

Per visą vizitą – pirmąjį per beveik du dešimtmečius oficialų popiežiaus vizitą Prancūzijoje – Leonas spinduliavo šypsena ir šiluma, noriai bendravo su miniomis žmonių. Jis palaimino daugybę kūdikių, savaitgalį Paryžiuje aukojo šv. Mišias  ir bendravo su jaunimu sausakimšame „Stade de France“ stadione.

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugsėjo 29-osios įvykius Lietuvoje.

Londonas, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Iranas pirmadienį neigė esąs susijęs su įtariamu teroristiniu planu Jungtinės Karalystės (JK) oro pajėgų bazėje, kuria naudojasi Jungtinės Valstijos. JK kovos su terorizmu policija pranešė, kad visi penki netoli bazės sulaikyti 23–25 metų vyrai yra Londone gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai.

Teherano pareiškimas, kurį paskelbė Irano ambasada Londone, pasirodė Jungtinės Karalystės žiniasklaidai plačiai skelbiant, kad policija tiria galimas Irano sąsajas su ankstų sekmadienio rytą Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Fairfordo bazėje kilusiu saugumo incidentu.

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija anksčiau kaltino Iraną ir Rusiją naudojantis samdiniais nusikalstamai veiklai vykdyti jų vardu Jungtinės Karalystės teritorijoje.

Kovos su terorizmu tyrimas

Tyrimui vadovauja kovos su terorizmu policija. Ankstų sekmadienio rytą pareigūnai gavo pranešimą apie tris įtartinus baltus furgonus, kurie, kaip atrodė, važiavo bazės Glosteršyre, pietvakarių Anglijoje, link.

Policija pirmadienį pranešė, kad visi penki sulaikytieji – 25-erių vyras, trys 24-erių vyrai ir 23-ejų vyras – yra Jungtinės Karalystės piliečiai, gyvenantys centriniuose Londono rajonuose.

Policijos duomenimis, vyrai nuo sekmadienio laikomi sulaikyti dėl įtarimų nusikaltimais, susijusiais su sprogmenimis, ir „teroro akto rengimu“ pagal Jungtinės Karalystės kovos su terorizmu įstatymus.

Kovos su terorizmu padalinys nurodė gavęs leidimą pratęsti jų sulaikymą iki pirmadienio vakaro.

„Puikiai suprantu, kiek daug spėliojama apie šio incidento motyvus ir kiek geopolitinių klausimų jis kelia. Tačiau šiuo metu prašau suteikti kovos su terorizmu policijai galimybę kruopščiai ir nuosekliai atlikti savo darbą“, – sakė policijos komisaro pavaduotojo padėjėja Vicki Evans.

Išminuotojų komanda

Išsamesnės informacijos apie grėsmę institucijos nepateikė, tačiau įvykio vietoje buvo pastebėti dirbantys išminuotojai.

Policija pirmadienį pranešė siekianti „nustatyti visas sulaikytųjų veiklos aplinkybes, išsiaiškinti, ką jie žinojo, ir galimus šio incidento motyvus“.

Netoli oro pajėgų bazės esančiame Velfordo kaime gyvenanti ūkininkė sakė paskambinusi policijai, kai pamatė kelią užtvėrusius tris baltus furgonus ir grupę kaukėtų vyrų.

Vardo neatskleidusi moteris pirmadienį žiniasklaidai teigė, kad policija į grėsmę tinkamai nesureagavo.

Tačiau Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas teigė, kad ji žinojo tik „dalį situacijos“.

Iranas sąsajas neigia

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Jungtinė Karalystė ir JAV įtariamuosius „kurį laiką tyrė“.

„Jie ketino padaryti didelės žalos mūsų bazei. Jie ilgą laiką buvo mūsų akiratyje ir juos sučiupome“, – lankydamasis Čikagoje sakė D. Trumpas.

Vėliau, paklaustas apie įtariamuosius, jis žurnalistams teigė, esą JAV apie juos „žino viską“. Paklaustas, ar jie susiję su Iranu, D. Trumpas lyg ir linktelėjo.

„Labai greitai apie tai išgirsite. Mes juos sučiupome“, – sakė D. Trumpas, išsamiau nekomentuodamas.

Irano ambasada Londone pirmadienį pareiškė „kategoriškai atmetanti ir griežtai smerkianti“ spėliones, esą Teheranas susijęs su incidentu.

Įraše platformoje „X“ ambasada sukritikavo „pastarojo meto nepagrįstas ir piktavališkas kai kurių Britanijos asmenų ir žiniasklaidos priemonių paskelbtas spekuliacijas, kuriomis mėginama susieti Iraną“ su incidentu.

Baze naudojosi JAV

Kovą Jungtinė Karalystė leido JAV naudotis Fairfordo baze „konkrečioms gynybinėms operacijoms Irane“, siekiant sunaikinti Irano raketas jų paleidimo vietose.

Nuo tada bazėje buvo matyti kylantys ir besileidžiantys JAV bombonešiai bei kiti orlaiviai. Tai vienintelė šiam tikslui naudojama bazė pagrindinėje Jungtinės Karalystės saloje.

Fairfordą supančio kaimiško Kotsvoldso regiono gyventojai teigė, kad bazėje, kurioje dislokuota įvairi JAV karinė technika ir personalas, pastaraisiais mėnesiais padidėjo aktyvumas ir buvo sustiprintas saugumas.

Nors incidento detalės viešai nepatvirtintos, vietos parlamentarė Roz Savage pareiškė, kad „pavojaus išvengta per plauką“.

„Net šiurpas nukrečia pagalvojus, kas galėjo nutikti, jei ne jos greita reakcija ir savalaikis įsikišimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Savage, kalbėdama apie vietos ūkininkės pranešimą policijai.

Ankstų sekmadienio rytą iš kaimo buvo evakuoti maždaug 85 namų ūkių gyventojai. Policijos užkardai tebegaliojant, naktį jiems teko praleisti kitur.

Teheranas anksčiau perspėjo Londoną neleisti JAV naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis operacijoms prieš Iraną.

Kovo mėn. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi apkaltino Londoną „keliant pavojų britų gyvybėms“, nes šis leido bazėmis naudotis „agresijai prieš Iraną“.

Roma, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Sicilijos Katanijos oro uostas pirmadienį pratęsė skrydžių ribojimus dėl tiršto netoliese esančio Etnos ugnikalnio pelenų debesies, nuo savaitgalio trikdančio oro eismą.

Svarbiausias Italijos salos oro uostas pranešė, kad oro bendrovės dėl išvykimo ribojimų, galiosiančių iki vidurnakčio, perkelia keleivius į kitus Sicilijos oro uostus – Palermo ar Komizo.

Ši Viduržemio jūros sala yra populiari turistų kryptis, tačiau jau kelis mėnesius keliautojai patiria nepatogumų, nes iš Etnos kylantys pelenai ne kartą privertė Katanijos oro uostą riboti skrydžius.

Italijos saloje esantis ugnikalnis yra aktyviausias Europoje. Šiuo metu pelenai veržiasi iš šiaurės rytinio kraterio, vėjas juos neša į pietus.

Italijos geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) duomenimis, virš ugnikalnio kaupiasi rausvai rudas dūmų debesis, kartais pasiekiantis 4 kilometrų aukštį.

Instituto ekspertų teigimu, tai nėra artėjanti sprogstamoji fazė. Anot jų, šis debesis yra įprastas reiškinys, tarsi ugnikalnio apsivalymo procesas.

„Tarsi atvirkščiai veikiantis dulkių siurblys“, – sakė vulkanologas Marco Neri.

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nepaisant to, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių skaičius Europoje mažėja, labai didelis pliusas, kad dalis jų rotacijos principu ir toliau bus dislokuota būtent Lietuvoje. Pasak jo, tai galima laikyti savotišku paskatinimu Lietuvai.

„Vienas dalykas yra traktuoti šituos karius kaip kažkokią potencialią karo jėgą karinio konflikto atveju, kitas dalykas yra suprasti, kad šių karių buvimas kaip tik ir mažina karinio konflikto arba karinės agresijos tikimybę. Tai šitoje vietoje, manau, kad tikrai turime uždėti labai didelį pliusą tam, kad šitas sprendimas pagaliau yra priimtas“, – LNK Žinioms teigė G. Nausėda.

„Laikykime tai ir savotišku Lietuvos paskatinimu, kad mažėjant bendram skaičiui Jungtinių Amerikos Valstijų karių Europoje, Lietuvoje tas skaičius bent jau liks, nesumažės, o galbūt bus net ir šiek tiek didesnis. Bet kuriuo atveju sunkusis batalionas bus čia“, – akcentavo jis.

Anot jo, JAV pajėgų Europoje mažėjimas iš dalies susijęs su Vašingtono siunčiamu signalu, kad Europos šalys turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.

„Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės pati ir ji kaip tik tai ir daro“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuvos pasirengimas galimoms grėsmėms neapsiriboja JAV karių buvimu. Šalis rengiasi Vokietijos brigados dislokavimui, modernizuoja savo kariuomenę, o Europoje numatoma daugiau lėšų gynybai ir kariniam mobilumui.

„Niekas ir nesifokusuoja vien tiktai į Amerikos karius, kadangi kalbame apie kur kas platesnio masto pasirengimą“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, tikimasi, kad iki kitų metų pabaigos Lietuvoje bus dislokuota visos sudėties maždaug 5 tūkst. karių Vokietijos brigada.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę G. Nausėda teigė asmeniškai kreipęsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ragindamas išlaikyti amerikiečių pajėgas rytiniame NATO flange.

Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius anksčiau yra pabrėžęs, kad, JAV mažinant karinį buvimą Europoje, europiečiams reikės stiprinti savo pajėgumus ir gebėjimą veikti vieningai. 

(papildyta pirma pastraipa ir nuo potemės)

Vilnius, rugsėjo 28 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda „antra klaida“ vadina krašto apsaugos ministro Roberto Kauno reakciją į kilusius klausimus dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams surengto vakarėlio už beveik 48 tūkst. eurų. Todėl šalies vadovas sako laukiantis ministro atsiprašymo bei pasiaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos ir neatsako, ar tebepasitiki R. Kaunu. 

„Norisi, kuomet ministras Kaunas sugrįš iš kelionių, kad jisai labai aiškiai pasakytų, ką jis mano apie tai. Tai, ką jis čia komentavo praėjusią savaitę, manyčiau, yra šalia vienos klaidos jis daro dar ir antrą klaidą, nepripažindamas to, kas atsitiko. Ir kalbėti apie tai, kad Krašto apsaugos ministerijoje dirba ne robotai… Lygiai taip pat 2,8 milijono Lietuvos gyventojų gali sakyti: „mes irgi ne robotai, bet mes kažkodėl negauname valstybinių pinigų savo vakarėliams organizuoti.“ Tai iš tikrųjų yra krašto apsaugos finansavimo diskreditavimas, nes dabar kiekvieną kartą, kai reikės kautis dėl biudžetinių pinigų krašto apsaugai, šita istorija mirgės nuolat ir ji bus nuolat prikaišiojama ir ne be pagrindo bus prikaišiojama valdžiai, nesvarbu, kas už tą krašto apsaugos finansavimą pasisakytų ar kovotų: ar prezidentas, ar pats ministras ar partijos nuolat šita istorija vaikščios kartu“, – pirmadienį LNK televizijai teigė G. Nausėda. 

Šalies vadovas taip pat neatsako, ar R. Kaunas toliau gali eiti ministro pareigas bei ar jis juo pasitiki. 

„Aš noriu dar kartą išgirsti, ką jis galvoja apie šitą, istoriją. (Noriu, kad – ELTA) sugrįžęs čia į Lietuvą, labai aiškiai pakomentuotų, ar jis mano, kad čia nieko neįvyko ir istorija gali kartotis arba bus galima susidaryti tokį įspūdį iš jo komentavimo. Ar jisai vis dėlto aiškiai pasakys, kad šita istorija nesikartos, atsiprašau Lietuvos žmonių, imsimės žingsnių, kad to daugiau nebūtų“, – paklaustas, ar pasitiki ministru teigė prezidentas. 

Priminė diskusijas dėl naujo valstybės vadovams skirto lėktuvo įsigijimo

Kilus klausimų dėl prabangaus vakarėlio, krašto apsaugos ministras ragino neapsimetinėti, kad „valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės“. 

Ministras taip pat pažymėjo, kad bendruomenės šventės yra „visiškai normalu bet kurioje organizacijoje“. 

Tuo metu reaguodamas į prezidento išsakytą kritiką, jog ši situacija diskredituoja gynybos finansavimą, R. Kaunas praėjusią savaitę priminė kylančias diskusijas dėl naujo valstybės vadovams skirto orlaivio įsigijimo. 

„Įvairiai galima interpretuoti. Mes kartais šnekame, kad būtų gerai turėti prezidentinį lėktuvą, tarsi patogiau tada būtų galima skraidinti. (…) Bet jis yra labai brangus, tai tokia diskusija“, – LRT televizijai sakė R. Kaunas. 

Reaguodamas į tai, šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad prezidentas nuosavo orlaivio neturi. 

„Prezidentinio lėktuvo apskritai nėra, nes prezidentiniu vadinamuoju lėktuvu skraido ir prezidentas, ir premjeras, ir tas pats krašto apsaugos ministras“, – komentavo G. Nausėda. 

Pasak šalies vadovo, Prezidentūra neorganizuoja brangių vakarėlių darbuotojams. 

„Mes prieš kiekvienas Kalėdas turime tam tikrus susibūrimus, kur pasidžiaugiame tuo, kad artėja pačios gražiausios šventės ir tas dalyvavimas tikrai vyksta be keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų, kuomet eina kalba apie tokius atlikėjus, kurie nėra pigūs, kainuoja brangiai ir visa tai darome tam, kad nesukelti pasipiktinimo, nes žmonėms šiandien rūpi dalykai, kurie yra susiję ne su vakarėliais. Jie yra susiję su mūsų saugumu“, – teigė prezidentas. 

Apie tai, kad KAM darbuotojams skirtas renginys kainavo beveik 48 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.  

Pradinėje sąmatoje, kuria pasidalino lrytas.lt, nurodoma, kad vietos nuoma atsiėjo 5,1 tūkst. eurų, maitinimo paslaugos – 12 tūkst. eurų, moderatoriaus paslaugos – 1,5 tūkst. eurų, „Baltos varnos“ – 1452 eurus, Donatas Montvydas – 7865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo pasirodymas – 2178 eurus.

Tiesa, pradinę sąmatą (iš viso – 50 364 eurai) sumažinti paragino ministerijos Biudžeto ir finansų departamentas. Galutinė renginio sąmata buvo 47 559 eurai, iš jų 44 994 eurai buvo apmokėti KAM lėšomis, likusi dalis – pačių renginio dalyvių lėšomis.

Savo ruožtu ministerija nurodė, kad renginyje dalyvavo apie 200 KAM ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.

Krašto apsaugos ministro paaiškinimų šiuo klausimu jau pareikalavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. 

Prezidentas G. Nausėda anksčiau teigė skeptiškai vertinantis sprendimą surengti beveik 48 tūkst. eurų kainavusią šventę KAM darbuotojams. Pasak jo, tai diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą.

Vis dėlto KAM vadovas R. Kaunas atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką ir sakė, jog nereikėtų apsimetinėti, kad „valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės“. Tiesa, ministras patikino vertinsiantis, ar šiam renginiui skiriamų lėšų suma buvo pasirinkta objektyviai. 

Reaguodamas į šalies vadovo kritiką, R. Kaunas priminė diskusijas apie prezidentui skirtą lėktuvą.

Briuselis, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Kajos Kallas teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarai po susitikimo su kolega iš Vokietijos Johannu Wadephulu rodo Maskvos nenorą baigti karą Ukrainoje.

Šie pareiškimai rodo, kad Rusija iš tikrųjų visiškai nesuinteresuota taika, pirmadienį po ES gynybos ministrų susitikimo Briuselyje sakė K. Kallas ir pridūrė, jog dabar tai tapo visiems labai aišku.

J. Wadephulas ir S. Lavrovas trumpai susitiko šeštadienį Niujorke vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Tai buvo pirmasis tiesioginis abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.

Po susitikimo S. Lavrovas išsakė keletą menkinančių pastabų, įskaitant tai, kad pokalbis su J. Wadephulu sudarė įspūdį, jog už jo slypėjo potekstė: „Aš atėjau pas tave, nusileidau iki tavo lygio“.

Pasak K. Kallas, jei Maskva būtų rimtai nusiteikusi užbaigti konfliktą, Rusijos ministras su kolega iš Vokietijos būtų elgęsis kitaip.

Po susitikimo J. Wadephulas pokalbį apibūdino kaip intensyvų ir sakė kalbėjęs apie karą Ukrainoje bei rugpjūtį Leipcigo oro uoste rastą sprogmenų prikrautą droną. Dėl šio incidento Berlynas oficialiai apkaltino Maskvą, tačiau Rusija šį kaltinimą atmetė.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį taip pat apkaltino Maskvą susitikimą Niujorke panaudojus propagandos tikslais.

„Žinoma, mes suvokiame tiesioginio susitikimo propagandinę vertę, kuria Rusija, žinoma, pasinaudojo ir toliau naudojasi“, – sakė atstovas, tačiau pridūrė manantis, kad šiame etape buvo pagrįsta surengti tiesioginį susitikimą ir dar kartą aiškiai išdėstyti savo pozicijas.