ELTA naujienos
Britų aktorius Robertas Pattinsonas taps naujuoju Džeimsu Bondu
(papildymai nuo ketvirtos pastraipos)
Londonas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Britų aktorius Robertas Pattinsonas pirmadienį oficialiai paskelbtas naujuoju Džeimsu Bondu ir perims garsiausio pasaulyje kino šnipo vaidmenį.
Taip baigėsi kurį laiką tvyrojusi nežinomybė, kas pakeis Danielį Craigą, kuris agentą 007 įkūnijo penkiuose filmuose.
„Amazon MGM Studios“ paskelbė, kad Robertas Pattinsonas atliks legendinio šnipo Džeimso Bondo vaidmenį itin laukiamame studijos filme. Taip prasidės nauja vieno garsiausių kino personažų era“, – studija pranešė interneto svetainėje 007.com.
Šį pasirinkimą iškart palankiai įvertino ir Didžiosios Britanijos karališkoji šeima. Jos socialinių tinklų paskyrose buvo pasidalyta pranešimu apie naująjį Bondą ir parašyta: „Sveiki atvykę į Jo Didenybės slaptąją tarnybą, pone Bondai.“
Tai bus pirmasis filmas apie agentą 007 po to, kai ilgamečiai prodiuseriai Barbara Broccoli ir Michaelas Wilsonas pasitraukė iš projekto, o „Amazon“ perėmė kūrybinę franšizės kontrolę po to, kai įsigijo jos pagrindinę bendrovę MGM.
„Džeimsas Bondas yra vienas iš labiausiai legendinių kino personažų, o galimybė įkūnyti agentą 007 – didžiausia gyvenimo garbė“, – pareiškime sakė R. Pattinsonas.
„Pasakyti, kad šis vaidmuo yra išsipildžiusi svajonė, būtų per maža“, – pridūrė jis.
Jau seniai sklandė gandai, kad „Amazon“ gali mėginti pakeisti nusistovėjusią tvarką ir legendiniam vaidmeniui pasirinkti juodaodį aktorių arba moterį. Šį personažą sukūrė rašytojas Ianas Flemingas.
Per dešimtmečius nuo tada, kai Bondas pirmą kartą septintajame dešimtmetyje pasirodė kino ekranuose, šį vaidmenį atliko tokios aktorystės legendos kaip Seanas Connery, Rogeris Moore'as ir Pierce'as Brosnanas.
R. Pattinsonas, jau atlikęs pagrindinį vaidmenį didelėje kino franšizėje – 2022 m. režisieriaus Matto Reeveso filme „Betmenas“, – įveikė ir kitus galimais pretendentais į agento 007 vaidmenį laikytus britų aktorius Callumą Turnerį, Joshą O'Connorą ir Jacką Lowdeną.
„Akivaizdus pasirinkimas“
„Amazon MGM“ jau anksčiau buvo paskelbusi, kad kitą filmą apie Bondą režisuos Kanados režisierius Denisas Villeneuve'as, nominuotas „Oskarui“ ir sukūręs tokius hitus kaip filmų serija „Kopa“ („Dune“). Scenarijų rašo serialo „Birmingamo gauja“ („Peaky Blinders“) kūrėjas Stevenas Knightas.
„Nesunku suprasti, kodėl „Amazon MGM“ požiūriu Pattinsonas buvo akivaizdus pasirinkimas, – rašė žurnalas „Variety“. – Beveik neabejotinai jis yra paklausiausia 2026 metų kino žvaigždė, o jo filmų uždirbtos pajamos tai patvirtina.“
Gegužę S. Knightas sakė, kad „Amazon“ suteikė jam laisvę kūrybiškai interpretuoti legendinio slaptojo agento personažą.
„Bondas visada buvo nesunaikinamas. Kūrėjai galėjo klysti, siūlyti įvairias interpretacijas, tačiau personažas išliko“, – sakė S. Knightas žurnalui „Screen“ Kanų kino festivalyje.
„Nes jo esmė yra tarsi deimantas. Jis neįveikiamas“, – pridūrė jis.
S. Knightas žurnalistams taip pat sakė, kad kurdamas naująjį filmą apie agentą 007 rinko informaciją iš Didžiosios Britanijos specialiosios oro desanto tarnybos (SAS) ir „dar slaptesnių organizacijų“.
Kalbos apie „Oskarą“
40-metis R. Pattinsonas pirmą kartą išgarsėjo filme „Haris Poteris ir Ugnies taurė“ („Harry Potter and the Goblet of Fire“, 2005 m.), kuriame atliko Hogvartso mokyklos čempiono Sedriko Digorio vaidmenį.
Tačiau pasaulinę šlovę jam atnešė niūraus paauglių širdžių ėdiko Edvardo Kaleno vaidmuo romantinėje vampyrų sagoje „Saulėlydis“ („Twilight“).
Jau dabar kalbama apie galimą jo kandidatūrą į „Oskarą“ už vaidmenį neseniai pasirodžiusiame psichologiniame trileryje „Didysis eteris“ („Primetime“).
Filme, paremtame tikrais įvykiais, R. Pattinsonas vaidina amerikiečių televizijos realybės šou vedėją, bendradarbiaujantį su savavališką teisingumą vykdančia grupe, siekiančia sugauti vaikų seksualinius išnaudotojus.
Jis taip pat pasirodė aštresniame vaidmenyje – suvaidino klastingą Penelopės jaunikį Antinoją Christopherio Nolano epe „Odisėja“ („The Odyssey“).“
Le Pen tikina, kad jei bus išrinkta prezidente, Prancūzija nebeskirs finansinės paramos Ukrainai
Paryžius, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Paryžiuje susitikusi su Kyjivo ambasadoriumi, Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad jei ji kitąmet bus išrinkta prezidente, Prancūzija nebeskirs finansinės paramos Ukrainai.
„Prancūzijos valstybės finansų padėtis artimiausiais mėnesiais nebeleistų šaliai teikti finansinės paramos Ukrainai“, – pareiškime nurodė M. Le Pen, tačiau pabrėžė, kad Prancūzija laikysis jau prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą prisidėti prie 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolos.
M. Le Pen šiuo metu pirmauja apklausose prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose bus renkamas prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis.
Ji susilaukė kritikos dėl ankstesnių ryšių su Rusija, įskaitant 2017 m. Kremliuje vykusį susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu ir jos partijos iš Rusijos banko paimtą paskolą, kurią partija visiškai grąžino 2023 m.
Vis dėlto ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o Paryžiuje surengtame susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Vadymu Omelčenka aiškiai pabrėžė „nepajudinamą paramą Ukrainai nuo pat konflikto pradžios“.
Pareiškime nurodoma, kad pirmasis M. Le Pen ir Ukrainos ambasadoriaus susitikimas buvo „draugiškas“.
Nors finansinė parama būtų nutraukta, M. Le Pen ambasadoriui nurodė, kad „Prancūzija ir toliau remtų Ukrainą tiekdama įrangą, teikdama humanitarinę pagalbą ir vykdydama kur kas aktyvesnę diplomatiją“.
Pareiškime pažymima, kad vyko „atvira diskusija“ apie karo ateitį, o M. Le Pen akcentavo, jog „pastangos siekti taikos turi išlikti visų prioritetu, nors tai ir yra sunkiai įgyvendinamas tikslas“.
Ji taip pat paprašė ambasadoriaus perduoti prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad ji yra pasirengusi susitikti su juo „Paryžiuje arba Briuselyje“. Tačiau neužsiminta, ar kandidatė ketina vykti į Kyjivą, nors V. Zelenskis buvo pakvietęs ją apsilankyti Ukrainos sostinėje.
M. Le Pen oponentai pareiškė susirūpinimą, kad pabrėždama būtinybę kuo greičiau užbaigti karą ji gali priversti Ukrainą kapituliuoti nepalankiomis sąlygomis.
„Jeigu Rusija brutalumu primeta savo valią Europos valstybei, susilpnėja visa Europa“, – savaitgalį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E. Macronas.
Kritikuodamas M. Le Pen, jis pridūrė: „Kalbėkime aiškiai: tie, kurie siekia apriboti Ukrainai prieinamus išteklius, iš esmės skatina neteisingą taiką, dėl kurios Ukraina liktų nuolat pažeidžiama, o kartu pažeidžiama taptų ir Europa.“
Trumpas teigia, kad neprieštarautų, jei Jensenas Huangas grįžtų į „Nvidia“ vadovo pareigas
(papildymai nuo antros pastraipos)
Vašingtonas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsiminė, kad pritartų Jenseno Huango sugrįžimui į dirbtinio intelekto (DI) lustų gamybos bendrovės „Nvidia“ vadovo pareigas. Praėjusią savaitę J. Huangas atsistatydino kilus šnipinėjimo skandalui.
„Tikrai neprieštaraučiau, jei jis sugrįžtų“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, išvykdamas į Kiniją. Jo buvo paklausta, ar, jo nuomone, J. Huangas turėtų grįžti vadovauti „Nvidia“.
„Manau, jis išmoko svarbią pamoką“, – pridūrė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip pat užsiminė apie kampaniją, kuria siekiama susigrąžinti J. Huangą į „Nvidia“ vadovo postą. Atvirą laišką, kurį pasirašė daugiau kaip 158 tūkst. žmonių, palaikė ir technologijų magnatas Elonas Muskas bei vienas iš bendrovės „Uber“ įkūrėjų.
„Daug žmonių prašo Jenseno sugrįžti, jie mano, kad jis turėtų grįžti. Tai tikrai nebūtų bloga mintis“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat vėl suabejojo kaltinimais, kad Alice Huang, su kuria J. Huangas turėjo romaną, šnipinėjo Kinijos naudai.
„Nežinau, ar ji yra šnipė. Paprastai tokiais atvejais nutinka taip: bet kuri graži moteris, atvykstanti į šalį, o jei dar iš Kinijos, tai iš karto laikoma šnipe“, – sakė D. Trumpas.
„Kinija žaidžia su mumis žaidimus, o mes žaidžiame su ja“, – pridūrė jis.
D. Trumpas atmetė pranešimus, kad valstybės sekretorius Marco Rubio buvo perdavęs jam žvalgybos informaciją, esą A. Huang yra šnipė. „Negirdėjau apie tai“, – pareiškė jis.
A. Huang anksčiau buvo Singapūre įsikūrusios bendrovės „Megaspeed“ vadovė. JAV tyrėjai įtaria, kad ši įmonė neteisėtai tiekė „Nvidia“ technologijas Kinijai.
„Nvidia“ skandalas sukėlė įtampą Baltuosiuose rūmuose dėl pažangiųjų amerikietiškų DI lustų pardavimo Kinijai.
JAV prekybos departamentas, vadovaujamas sekretoriaus Howardo Lutnicko, sulaukė kritikos iš JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento dėl nepakankamos galingiausių lustų eksporto kontrolės.
Pirmadienį Prekybos departamentas panaikino vieną iš spragų, leidusių Kinijai gauti amerikietiškų technologijų. Jis paskelbė taisyklę, kuria siekiama užkirsti kelią Kinijos bendrovėms nuotoliniu būdu naudotis kitų šalių duomenų centruose esančiais galingais amerikietiškais DI lustais.
D. Trumpas sakė, kad H. Lutnickas ir S. Bessentas „laikosi dviejų skirtingų požiūrių. Vienas požiūris – nenorima įžeisti Kinijos. Mūsų santykiai su Kinija labai geri, todėl nenorime jos įžeisti. Kitas požiūris – veikti tiesmukai ir daryti tai, ką reikia. Negalima sakyti, kad vienas ar kitas požiūris yra teisingas arba klaidingas. Dar pamatysime.“
Vis dėlto D. Trumpas, regis, ir vėl stojo ginti J. Huango dėl lustų pardavimo. J. Huangas – dažnas svečias Baltuosiuose rūmuose ir šių metų gegužę lydėjo JAV prezidentą per kelionę į Kiniją.
„Jenseną, žinoma, slegia dvi problemos: sudėtinga šeimyninė situacija ir noras parduoti lustus“, – sakė D. Trumpas.
„Uždraudėme jam parduoti svarbiausius, moderniausius lustus. Tačiau, tiesą sakant, parduoti kitus lustus yra gerai, o ne blogai“, – pridūrė jis.
J. Huangas praėjusią savaitę pasitraukė iš „Nvidia“ vadovo pareigų po pranešimų apie jo nesantuokinius ryšius su moterimi, įtariama šnipinėjimu Kinijos naudai, ir dar dviem įmonės darbuotojomis.
Dėl šio skandalo sumažėjo „Nvidia“ akcijų kaina, o bendrovės rinkos vertė smuko šimtais milijardų JAV dolerių.
Paskelbti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės apdovanojimų laureatai: metų įmone tapo „RSI Europe“
Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Pirmadienį Vilniaus rotušėje vykusiuose Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) apdovanojimuose metų įmone pripažinta „RSI Europe“, metų produktu išrinktas bendrovės „Granta Autonomy“ sukurtas „Night Scout“, o metų inovacijos apdovanojimas skirtas „Astrolight“ lazerinio ryšio sistemai „ATLAS-1“.
LGSPA surengtuose apdovanojimuose įvertinti devynių kategorijų laureatai. Tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam skirtas metų gynybos ir saugumo pramonės lyderio apdovanojimas.
Metų įmone pripažinta „RSI Europe“ šiemet užbaigė 9,5 tūkst. „Shpak“ FPV bepiločių sistemų tiekimo programą NATO valstybės užsakovui. Didžioji dalis šių sistemų buvo skirta Ukrainos gynybai.
Tuo metu metų produktu išrinktas „Granta Autonomy“ sukurtas „Night Scout“ – žvalgybiniams bepiločiams orlaiviams skirtas dieninio ir termovizinio vaizdo modulis. Bendrovės teigimu, šis produktas jau parduotas penkiose užsienio rinkose.
Metų inovacijos apdovanojimas atiteko „Astrolight“ už lazerinio duomenų perdavimo sistemą „ATLAS-1“, kuri šiemet buvo išbandyta orbitoje. Palydove „ERMIS-3“ įrengtas lietuviškas optinis terminalas užmezgė maždaug 1 Gbps spartos lazerinį ryšį su antžemine įranga Graikijoje. Bandymo rezultatus patvirtino Europos kosmoso agentūra.
Metų proveržio kategorijoje apdovanota „Vytis Tech“, sukūrusi priešiškiems bepiločiams orlaiviams perimti skirtą „DEFENDER“ sistemą. Ji tapo kartu su „NT Service“ vystomos antidroninės sistemos „Sky Viper Wall“ dalimi. Šiemet taip pat paskelbta apie pirmuosius šių perėmėjų perdavimus Ukrainai ir Lietuvos šaulių sąjungai.
Metų eksporto apdovanojimas skirtas „NT Service“ už elektroninės kovos ir apsaugos nuo bepiločių orlaivių sprendimų eksporto plėtrą.
Metų viešojo saugumo sprendimo kategorijoje įvertinta „Hnit-Baltic“, sukūrusi interaktyvius teisės pažeidimų ir eismo įvykių žemėlapius bei duomenų analizės sistemą.
Metų viešojo sektoriaus partnere pripažinta Lietuvos kariuomenė – už bendradarbiavimą su šalies gynybos technologijų kūrėjais, „Vanago“ bandymų poligono įsteigimą ir indėlį į tarptautinį gynybos pramonės renginį DAIMEX.
Metų infrastruktūros ir karinio mobilumo projekto apdovanojimas atiteko „EIKA Construction“ už Rūdninkuose pastatytus Vokietijos brigados kariams skirtus gyvenamuosius korpusus. Spalį užbaigta infrastruktūra pritaikyta apgyvendinti iki 600 karių ir yra maždaug 127 mln. eurų vertės pirmojo Rūdninkų karinio miestelio etapo dalis.
Tuo metu prezidentui G. Nausėdai metų gynybos ir saugumo pramonės lyderio apdovanojimas skirtas už paramą nacionalinės gynybos pramonės plėtrai ir tarptautinio renginio DAIMEX globą.
LGSPA direktoriaus Vaido Sabaliausko teigimu, šių metų laureatų pasiekimai rodo augančius Lietuvos gynybos pramonės gamybos pajėgumus ir gebėjimą vykdyti tarptautinius užsakymus.
„Šių metų nugalėtojų rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės jau geba vykdyti tūkstantinius užsakymus, kurti tarptautiniu mastu konkurencingas technologijas ir prisidėti prie sąjungininkų gynybinių pajėgumų“, – pranešime teigė V. Sabaliauskas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės apdovanojimai surengti ketvirtą kartą. Šiemet laureatus devyniose kategorijose balsavimu išrinko asociacijos valdyba.
Izraelio opozicijos lyderiai smerkia Netanyahu dėl „bandymo įvykdyti perversmą“
Tel Avivas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Izraelio opozicijos lyderiai pirmadienį pasmerkė, anot jų, „bandymą įvykdyti perversmą“, reaguodami į pranešimus, kad kadenciją baigiančio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras prieš neseniai vykusius rinkimus mėgino sufabrikuoti kaltinimus Izraelio arabų partijos nariams.
„Atskleidžiant vis daugiau detalių tampa aišku: tai nebuvo bandymas sutrikdyti rinkimus. Tai buvo bandymas įvykdyti perversmą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ankstesnės kadencijos parlamento opozicijos lyderis, vienas iš rinkimų sąrašo „Beyachad“ pirmininkų Yairas Lapidas.
Izraelio televizijos kanalas „Channel 12“ sekmadienį pranešė, kad spalio 27 d. vykusių rinkimų išvakarėse B. Netanyahu biuro vadovas Ido Nordenas kreipėsi į policiją ir pateikė skundą dėl Izraelio arabų partijos „Raam“ narių.
Kaip pranešama, I. Nordenas policijai nurodė tariamą žvalgybos šaltinį – buvusį B. Netanyahu biuro darbuotoją, kuris pateikė informaciją, lėmusią trijų „Raam“ narių sulaikymą.
Vėliau visi trys vyrai buvo paleisti, nes policija nustatė, kad kaltinimai yra nepagrįsti.
B. Netanyahu po to apkaltino arabų partijas rinkimų klastojimu, kai jos iškovojo rekordiškai daug mandatų. Jo partija „Likud“ paskelbė pareiškimą, kuriame paneigė naujausius kaltinimus.
Izraelio laikraštis „Haaretz“ taip pat skelbė, kad vidaus saugumo tarnybos „Shin Bet“ vadovas Davidas Zini siekė pasiklausyti kitos arabų politinės jėgos – Jungtinio sąrašo – lyderių pokalbių, tačiau generalinis prokuroras jo prašymą atmetė, nes trūko įrodymų.
Reaguodama į žiniasklaidos pranešimus ir politinę kritiką, Izraelio policija pareiškė peržiūrėsianti „sprendimų priėmimo ir informacijos perdavimo procesą“.
„Nusikalstamas mechanizmas“
Pasirodžius šiems pranešimams, Jungtinio sąrašo lyderis Yousefas Jabareenas taip pat pasmerkė „Netanyahu bandymą įvykdyti perversmą“.
„Jeigu šie duomenys pasitvirtins, tai yra nusikalstamas mechanizmas, veikęs pačioje vyriausybės širdyje, siekiant suklastoti rinkimų rezultatus. Visi atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, įskaitant Netanyahu“, – „X“ paskyroje parašė jis.
Antras pagal svarbą partijos „Raam“ narys, buvęs policijos vadovas Yoavas Segalovitzas paragino nedelsiant pradėti tyrimą.
„Šie įtarimai reikalauja neatidėliotino, nepriklausomo ir išsamaus baudžiamojo tyrimo, kuris apimtų visus susijusius asmenis“, – platformoje „X“ rašė jis.
„Netanyahu šaukė, kad iš jo vagiami rinkimai, nors jis pats bandė pavogti valstybę ir vis dar bando tai daryti“, – pridūrė jis.
Premjero partija „Likud“ pranešimus pavadino „visišku absurdu“ ir užsiminė, kad jais siekiama sutrukdyti suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kurioje dalyvautų ši partija.
Pagrindinis B. Netanyahu varžovas, buvęs kariuomenės generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, sekmadienį parašė, kad laikinasis ministras pirmininkas „nebegali nė minutės likti vyriausybės vadovo poste“, ir pareikalavo pradėti tyrimą.
Pasak jo, šis skandalas parodė, kad laikinasis ministras pirmininkas kelia „konkrečią, tiesioginę ir neatidėliotiną grėsmę Izraelio demokratijai“.
Praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose nei B. Netanyahu blokas, nei G. Eisenkoto opozicijos stovykla neužsitikrino 61 mandato, būtino vyriausybei suformuoti.
Abi arabų politinės jėgos – Jungtinis sąrašas ir „Raam“ – pareiškė palaikančios G. Eisenkotą.
Branduolinės avarijos pavojus Ukrainoje šią žiemą didėja, perspėja priežiūros institucijos
Kyjivas, lapkričio 16 d. (ELTA). 38 šalių branduolinės saugos priežiūros institucijų atstovai pirmadienį perspėjo, kad, intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos elektros tinklus, didėja branduolinės avarijos pavojus. Bendrame pareiškime jie paragino Rusiją nutraukti išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, rašo „Kyiv Independent“.
Ukraina pasitinka dar vieną žiemą, jos elektros tinklams jau susilpnėjus dėl pasikartojančių Rusijos atakų. Trys šiuo metu veikiančios šalies atominės elektrinės – Rivnės, Chmelnyckio ir Pietų Ukrainos – priklauso nuo stabilaus elektros tiekimo, būtino aušinimo sistemoms ir kitai saugos įrangai veikti. Tolesnė žala elektros tinklams galėtų sutrikdyti šių sistemų darbą ir padidinti branduolinės avarijos pavojų.
Bendrą pareiškimą paskelbė trys tarptautinės organizacijos: Vakarų Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacija (WENRA), Europos radiacinės saugos kompetentingų institucijų vadovų asociacija (HERCA) ir Šiaurės šalių radiacinės saugos institucijų vadovų asociacija (NORA).
Šios organizacijos atstovauja 38 šalims, įskaitant visas ES valstybes nares, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją.
HERCA ir NORA vadovas Peras Strandas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad pastarosiomis savaitėmis Rusijos atakos tapo pavojingesnės. Pasak jo, dronai gabena didesnius užtaisus ir tiksliau nutaikomi į infrastruktūros objektus.
P. Strandas perspėjo, kad visoje šalyje vienu metu nutrūkus elektros tiekimui galėtų sutrikti visų devynių veikiančių Ukrainos branduolinių reaktorių darbas. Sugedus aušinimo sistemoms, į aplinką galėtų pasklisti radioaktyviosios medžiagos.
Šis perspėjimas paskelbtas po lapkričio 14 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo. Agentūra nurodė, kad dėl karinių veiksmų buvo sutrikdytas Ukrainos elektros tinklų darbas ir kai kurie veikiantys branduoliniai reaktoriai buvo priversti sumažinti galią.
TATENA taip pat pranešė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė lapkričio 8 d. ilgiau nei 12 valandų neturėjo išorinio elektros tiekimo. Elektros tiekimas nutrūko pažeidus vienintelę likusią elektros liniją.
Kad svarbiausios saugos sistemos veiktų, buvo įjungti avariniai dyzeliniai generatoriai. TATENA duomenimis, tai buvo jau 27-asis kartas nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, kai elektrinė visiškai neteko išorinio elektros tiekimo.
Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Rusijos pajėgos ją okupavo 2022 m. kovą ir šiuo metu ji elektros energijos negamina.
P. Strando teigimu, branduolinės avarijos pavojaus dar būtų galima išvengti, jei Rusija nutrauktų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Jis taip pat paragino Europos šalis koordinuoti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, jei įvyktų branduolinė avarija.
Gynybos pramonės apdovanojimą atsiėmęs Nausėda pabrėžė vietos gamybos svarbą
Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Pirmadienį Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) apdovanojimą už lyderystę atsiėmęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė vietos gynybos pramonės stiprinimo svarbą. Pasak šalies vadovo, nors sąjungininkai gali prisidėti prie Lietuvos saugumo užtikrinimo, gynybą palaikančią pramonę valstybė turi plėtoti pati.
„Viena svarbiausių pastarųjų metų pamokų – tai, kad sąjungininkai gali sustiprinti mūsų gynybą, tačiau ją palaikančią pramonę turime sukurti patys. Todėl šiandien dėkoju visiems, kas bendromis jėgomis kuriate ir stiprinate Lietuvos gynybos pramonę“, – Vilniaus rotušėje vykusiame renginyje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos gynybos pramonės eksportas per pastaruosius trejus metus išaugo 3,5 karto.
„Esate greiti, lankstūs ir išmanūs. Kai kur net konkuruojate su milžinais. Kartu su Ukraina kuriate inovatyvius sprendimus laisvajam pasauliui“, – kreipdamasis į gynybos pramonės atstovus sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, Lietuva, kasmet gynybai skirdama mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), priimdama sąjungininkų karius iš JAV, Vokietijos ir kitų valstybių bei plėsdama gynybos pramonės pajėgumus, siekia stiprinti šalies saugumą.
Šalies vadovo teigimu, gynybos pramonės plėtra taip pat padeda pritraukti užsienio investicijų. Prie sektoriaus finansavimo galimybių, pasak jo, prisideda ir nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Prezidentas taip pat priminė susitarimą su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu dėl bendros bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemų gamybos Lietuvoje. Pagal šį susitarimą pirmaisiais metais numatyta skirti 200 mln. eurų, o iki 2030 metų – ne mažiau kaip 800 mln. eurų.
Pirmadienį G. Nausėdai įteiktas LGSPA „Gynybos ir saugumo pramonės lyderio“ apdovanojimas.
Asociacijos apdovanojimai surengti ketvirtą kartą. Jų metu pagerbiamos šalies gynybos pramonės įmonės ir sektoriui nusipelnę lyderiai.
Trumpas tvirtina, kad Kinijoje gali susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu
Vašingtonas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išvykdamas iš Baltųjų rūmų į kelionę po Aziją netikėtai paskelbė, kad Kinijoje gali susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
„Galbūt susitiksime ir su Kim Jong Unu“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas ir kartu pridūrė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų pakviesti Kim Jong Uną į Šendženą, kur lyderiai rinksis į Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimą.
„Jis gali atvykti, nežinau. Tai priklauso nuo prezidento Xi“, – sakė D. Trumpas, kuris Šendžene turėtų dalyvauti istoriniame trišaliame susitikime su Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas rugpjūčio mėnesį buvo nurodęs, kad vėliau šiemet tikisi susitikti su Kim Jong Unu, vildamasis atkurti ryšį, kurį jis tvirtina užmezgęs su branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos lyderiu per savo pirmąją kadenciją.
Iš pradžių Kim Jong Uną pašaipiai vadinęs „raketų žmogumi“, D. Trumpas su juo susitiko tris kartus: 2018 m. birželį Singapūre, 2019 m. vasarį Hanojuje ir tų pačių metų birželį Šiaurės Korėjoje, demilitarizuotoje zonoje.
D. Trumpas yra sakęs, kad jiedu „įsimylėjo“ apsikeitę „gražiais laiškais“, tačiau daug dėmesio sulaukę viršūnių susitikimai nedavė apčiuopiamų rezultatų sprendžiant branduolinį klausimą, o per antrąją D. Trumpo kadenciją lyderiai dar nebuvo susitikę.
Tuo metu JAV prezidentas pabrėžė savo trišalio susitikimo su Xi Jinpingu ir V. Putinu Šendžene svarbą. Tai bus pirmasis toks trijų šalių lyderių susitikimas.
„Turime galimybę daug ką pasiekti“, – žurnalistams teigė D. Trumpas.
„Tačiau gruodį, kaip žinote, Majamyje vyks G20 susitikimas, tad mūsų laukia daug labai svarbių susitikimų“, – dėstė jis.
Kinija pranešė, kad trys lyderiai aptars „taiką pasaulyje“.
„Nvidia“ ir Ukraina
Kremlius pareiškė, kad šio viršūnių susitikimo svarbą „sunku pervertinti“, ir pridūrė, jog taip pat derinamos atskiros V. Putino ir D. Trumpo derybos.
D. Trumpas nepatvirtino, ar atskirai susitiks su V. Putinu.
Europa ir Ukraina baiminasi galimo „naujosios Jaltos“ scenarijaus – tai nuoroda į 1945 m. Kryme vykusį Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimą, kuriame Europa buvo padalyta į įtakos sferas, taip paruošiant dirvą Šaltajam karui.
Tuo metu D. Trumpas pridūrė, kad Filipinuose ketina pasakyti „svarbią kalbą“ ir aptarti ekonomiką su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) lyderiais, o vėliau vykti į Kiniją.
Į kelionę JAV prezidentas kartu pasiėmė iždo sekretorių Scottą Bessentą ir prekybos sekretorių Howardą Lutnicką, nors pasirodė pranešimų apie jų nesutarimus dėl bendrovės „Nvidia“.
S. Bessentas sekmadienį paragino lustų gamybos milžinę paaiškinti, ar ji sąmoningai leido, kad pažangiausi jos dirbtinio intelekto lustai patektų į Kiniją, kilus skandalui dėl buvusio „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango romano su moterimi, įtariama šnipinėjimu Pekinui.
S. Bessentas užsiminė apie su Singapūre įsikūrusia duomenų centrų bendrove „Megaspeed“ susijusias įmones. Šioje bendrovėje anksčiau dirbo tariama J. Huango partnerė Alice Huang.
Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad keturios federalinės agentūros ragino H. Lutnicko vadovaujamą Prekybos departamentą įtraukti „Megaspeed“ į juodąjį sąrašą, tačiau departamentas to nepadarė.
„Tiesą sakant, jų nuomonės skiriasi“, – atsakė D. Trumpas, naujienų agentūros AFP žurnalistui paklausus, ar S. Bessento ir H. Lutnicko santykiai tebėra geri. Jis pridūrė nesvarstantis galimybės pakeisti H. Lutnicką.
D. Trumpas taip pat užsiminė manantis, kad J. Huangas turėtų būti grąžintas į pareigas. Jis pareiškė, kad tai „tikrai nebūtų bloga mintis“, ir pridūrė, jog galbūt aptars „Nvidia“ klausimą su Xi Jinpingu.
ELTA glaustai: mokytojų streikas, JAV karių dislokavimas ir naujos sankcijos Rusijai
Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvoje pirmadienį prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas, prie kurio prisijungė apie 4 tūkst. mokytojų iš 222 švietimo įstaigų. Švietimo ministerija teigia, kad kitų metų biudžete nėra lėšų pedagogų reikalaujamam atlyginimų didinimui.
Tuo metu Lietuva Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės amerikiečių karių bazės steigimo šalyje. Pabradėje pasitikti naujos rotacijos JAV kariai, o sustiprintą Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą nuspręsta pratęsti iki lapkričio pabaigos.
Verslo aktualijose – tarpmiestinių autobusų vežėjų nuogąstavimai dėl 50 proc. bilietų nuolaidos kompensavimo tvarkos, „Bolt“ ir pavėžėjų ginčas dėl tarifų bei diskusijos apie galimą „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimą.
Užsienio aktualijose – Kinijos ir Kremliaus pareiškimai apie trišalį susitikimą su JAV Šendžene, ES įvestos naujos sankcijos Rusijos asmenims ir įmonėms bei Maskvos reakcija į Talino sprendimą uždaryti sienos perėjimo punktus.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Prasidėjo neterminuotas švietimo įstaigų darbuotojų streikas. Pirmadienio ryto duomenimis, prie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streiko jungiasi 222 švietimo įstaigos, streikuoja apie 4 tūkst. mokytojų. Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako gerbianti tokį jų sprendimą, bet ragina problemas spręsti dialogo būdu, o ne drastiškomis priemonėmis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia suprantanti streiką pradėjusios profsąjungos lūkestį dėl didesnių algų mokytojams, tačiau pabrėžia – resursų kitų metų valstybės biudžete tam nėra. Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog galimi sprendimai dėl profesinės sąjungos keliamų reikalavimų turi būti priimami įvertinus valstybės finansines galimybes ir nedidinant valstybės biudžeto deficito. Tuo metu ketvirtadienį prie Seimo planuotas LŠDPS mitingas preliminariai perkeliamas į gruodžio 1 d. – tądien ketinama surengti bendrą kelių profesinių sąjungų protesto akciją.
Pabradėje pasitikti naujos rotacijos JAV kariai. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį pasitikti į Lietuvą atvykę naujos rotacijos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai. Šįkart Lietuvoje dislokuoti JAV sausumos pajėgų 1-osios divizijos sunkusis ir inžinerijos batalionai. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, nuolatinis JAV karių buvimas Lietuvoje yra svarbus šalies saugumo ir atgrasymo veiksnys. Naujosios rotacijos JAV kariai į Lietuvą atvyko su karine technika ir įranga. Sunkusis batalionas bus atsakingas už šarvuotąją žvalgybą, stebėjimą ir saugumo užtikrinimą, o inžinerijos batalionas rūpinsis sąjungininkų pajėgų mobilumu, ribos priešo judėjimą, prisidės prie karių ir karinės technikos apsaugos.
Lietuva perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės JAV karių bazės steigimo. Tai, kad Lietuva jau perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės JAV karių bazės steigimo pirmadienį LRT radijui patvirtino krašto apsaugos ministras R. Kaunas. Lietuvai perdavus siūlymų paketą dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo šalyje, prezidentas G. Nausėda teigia, kad valstybės siūlymai šiuo klausimu yra „labai rimti“. Pasak šalies vadovo, dabar vykstančių JAV karių rotacijų planas nėra vienkartinis, tokių rotacijų numatyta ir ateityje.
Iki lapkričio pabaigos pratęsiama sustiprinta sienos apsauga ties Kaliningradu. Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigė, kad nuspręsta iki lapkričio pabaigos pratęsti sustiprintą sienos apsaugą ties Kaliningrado sritimi. Ministras pabrėžė, kad Lietuva kiekvieną kartą reaguoja į Rusijos provokacinius veiksmus. R. Kaunas savo ruožtu ragino Kremlių neeskaluoti situacijos. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės, kad sustiprinta sienos apsauga ties Kaliningrado sritimi bus pratęsta ir po lapkričio pabaigos. Tuo metu Estijai nusprendus uždaryti sieną su Rusija, M. Katelynas teigė, kad Lietuvoje toks sprendimas šiuo metu aktyviai nesvarstomas. Visgi, anot ministro, pasikeitus saugumo situacijai, šis klausimas galėtų būti svarstomas iš naujo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Tarpmiestinių autobusų vežėjai teigiamai vertina įvestą 50 proc. bilietų nuolaidą, tačiau nuogąstauja dėl kompensacijų skaičiavimo tvarkos. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigia, kad kompensuojant pagal rugsėjo 1-ąją galiojusias kainas, o keleiviams taikant nuolaidą nuo dabartinių, dalį skirtumo gali tekti padengti patiems vežėjams. Pasak jo, kai kurie vežėjai bilietus po rugsėjo 1-osios brangino dėl išaugusių sąnaudų, todėl nuo kiekvieno tokio bilieto gali negauti visos priklausančios kompensacijos. Be to, dėl vėliau autobusams pritaikytos lengvatos dalis keleivių maršrutuose, kuriais kursuoja ir traukiniai, jau persėdo į geležinkelių transportą. G. Nakutis prognozuoja, kad nuolaida autobusų keleivių srautus galėtų padidinti 10–12 proc., tačiau tikrąjį jos poveikį bus galima įvertinti po Naujųjų metų. Lengvata galios iki 2026 metų pabaigos, o jos įgyvendinimas valstybei, pradėjus ją taikyti lapkričio viduryje, kainuos apie 2,8 mln. eurų.
Robertas Kaunas teigia, jog Lietuva rengia gynybos pramonės įmonių apsaugos planą. Pasak krašto apsaugos ministro, dėl priemonių šiuo metu deramasi su pramonininkais, o valstybė tikisi, kad prie objektų apsaugos prisidės ir pats verslas. Ministras teigia, kad įmonės sutelktos keliose strategiškai svarbiose vietose, todėl ieškoma tinkamiausių būdų užtikrinti jų saugumą.
„Bolt“ teigia, kad didinant pavėžėjimo tarifus dalis keleivių paslaugomis naudotųsi rečiau, todėl mažėtų ir vairuotojų pajamos. Bendrovės pavėžėjimo paslaugos vadovė Lietuvoje Adelė Lasionytė sako, kad kelionių kainos nustatomos pagal atstumą, trukmę, eismo sąlygas, keleivių paklausą ir vairuotojų pasiūlą. Tuo metu iniciatyvos „Orus atlygis“ atstovai reikalauja skaidrių ir nemažinamų tarifų, įskaitant minimalią 5 eurų kainą už pirmuosius tris kilometrus, ir praėjusią savaitę dėl to surengė nedarbo protestą. A. Lasionytės teigimu, bendrovė siekia išlaikyti balansą tarp vairuotojų pajamų ir keleiviams prieinamų kainų, o jų uždarbį skatina didesnis užsakymų skaičius. Protesto organizatoriai įspėja, kad nesulaukę pokyčių gali tęsti nedarbo akcijas ir kreiptis į įstatymų leidėjus dėl vairuotojų darbo sąlygų bei atlygio reguliavimo.
Marius Dubnikovas siūlymus papildomai apmokestinti „Orlen Lietuva“ viršpelnį vadina reketu. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento teigimu, toks mokestis pažeistų vienodų verslo sąlygų principą ir galėtų atbaidyti užsienio investuotojus. Jis pabrėžia, kad daugiau uždirbančios įmonės ir taip sumoka daugiau pelno mokesčio, todėl papildomas apmokestinimas būtų nepagrįstas. Vyriausybė šiuo metu vertina energetikos įmonių pelno pokyčius ir rengia siūlymus dėl galimo viršpelnių apmokestinimo.
Nuo lapkričio supaprastinus maisto papildų notifikavimo tvarką, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) daugiau dėmesio skirs jų sudėties ir saugos vertinimui. Tarnybos atstovė Rita Beliauskienė teigia, kad atsisakius dalies administracinių procedūrų bus mažinama biurokratinė našta ir daugiau išteklių skiriama draudžiamoms medžiagoms nustatyti. Nuo lapkričio 1 dienos notifikavimo metu nebevertinamas Lietuvoje gaminamų ir iš Europos Sąjungos (ES) įvežamų papildų ženklinimas, o importuotojams iš trečiųjų šalių nebereikia pateikti laboratorinio tyrimo protokolo su nurodytu metodu. Vis dėlto verslui išlieka pareiga užtikrinti produktų saugą ir tinkamą ženklinimą.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Migracijos komisija pritarė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui sumokėti finansinį įnašą į Europos sąjungos (ES) solidarumo fondą ir kitąmet nepriimti į šalį nė vieno migranto. Šiam sprendimui dar turės pritarti Vyriausybė, taip pat Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai. M. Katelynas teigė, kad šiuo metu kol kas nėra žinoma, kokią sumą Lietuva sumokėtų į ES solidarumo fondą. ES solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Valstybės gali rinktis, ar ketina sumokėti įnašą, ar priimti migrantus į šalį.
Partija „Nemuno aušra“ apskundė teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą metams sustabdyti valstybės biudžeto dotacijų skyrimą politinei jėgai. „Aušriečių“ vertinimu, toks komisijos sprendimas kelia abejonių dėl taikomų sankcijų proporcingumo, VRK nešališkumo ir vienodų politinės konkurencijos sąlygų užtikrinimo. Sprendimas neskirti biudžeto asignavimų „Nemuno aušrai“ priimtas, atsižvelgus į anksčiau komisijos nustatytus šiurkščius įstatymų pažeidimus, susijusius su neteisėtu 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinių kampanijų finansavimu.
Generalinė prokuratūra pagal Prokurorų profesinės sąjungos pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį buvusiam generalinės prokurorės pavaduotojui Gintui Ivanauskui dėl galimo piktnaudžiavimo ir trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Pareiškėjos Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys Eltą informavo, kad šis nutarimas bus skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras G. Ivanauskas Eltai atsiuntė išsamų komentarą apie profesinės sąjungos pareiškime keltus klausimus. G. Ivanauskas sako, kad nėra grasinęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui J. Rėksniui.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai šią savaitę Šendžene vyksiančiame pirmajame trišaliame aukščiausiojo lygio susitikime aptars „taiką pasaulyje“, pranešė Pekinas, patvirtinęs, kad susitikimas įvyks. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį turėtų susitikti šiame Pietų Kinijos mieste, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Kinija kol kas pateikė nedaug informacijos apie tai, ką aptars trys lyderiai, tačiau nurodė, kad jie „išsamiai pasikeis nuomonėmis apie taikos pasaulyje užtikrinimą ir strateginio stabilumo skatinimą didžiųjų valstybių santykiuose“. Aukščiausi Kinijos ir JAV diplomatai anksčiau aptarė galimybę, kad trišalėse derybose galėtų būti iškeltas jautrus branduolinio nusiginklavimo klausimas, tačiau Pekinas seniai laikosi pozicijos, kad prieš jam sutinkant pradėti derybas dėl savo branduolinio arsenalo, JAV ir Rusija turėtų sumažinti savo didžiulius branduolinių ginklų arsenalus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad šio susitikimo „reikšmę ir simboliką sunku pervertinti“. JAV pareigūnų teigimu, D. Trumpas nori aptarti branduolinių ginklų arsenalų mažinimą ir ketina iškelti JAV karo su Iranu klausimą, tačiau neplanuojama, kad jis kalbės apie Rusijos karą Ukrainoje.
Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą taikyti papildomas ribojamąsias priemones 12 asmenų ir 101 subjektui, veikiantiems pagrindiniuose Rusijos ekonomikos sektoriuose ir remiantiems Rusijos šešėlinį laivyną. Sankcijos įvestos ir turtingiausiai Rusijos moteriai, internetinės prekybos milžino „Wildberries“ vadovei Tatjanai Kim, kurios turtas vertinamas apie 7,3 mlrd. eurų. Jai pritaikytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas. Tarp kitų subjektų, kuriems pritaikytos sankcijos, atsidūrė ir svarbus naftos terminalas antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. ES į juodąjį sąrašą taip pat įtraukė Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano įmones, siejamas su Rusijos naftos pirkimu iš vadinamojo „šešėlinio laivyno“, kurį sudaro senstantys tanklaiviai.
Maskva neigė esanti atsakinga už diversijas, dėl kurių Estija nusprendė uždaryti sieną su Rusija, ir užsiminė, kad šis sprendimas atsigręš prieš patį Taliną. Estija sekmadienį paskelbė uždaranti pasienio su Rusija kontrolės punktus, prieš tai pranešusi, kad užkirto kelią Rusijos karinės žvalgybos GRU mėginimui padegti dronų gamyklą. Talinas pranešė, kad sienos perėjimo punktai bus uždaryti gruodžio 1 dieną. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, esą Estijos kaltinimai „visiškai nepagrįsti“ ir negali būti vertinami rimtai. Jis pridūrė, kad „sienų statymas (...) nieko gero neatnešė tiems, kurie jas statė“. Nuo karo Ukrainoje pradžios kelios Europos Sąjungos (ES) šalys ne kartą kaltino Rusiją rengiant diversijas. Daugelis tai vertina kaip vadinamojo hibridinio karo sustiprėjimą.
Irano ministras: kaimyninės Azijos šalys palaiko dviejų dienų planą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo
Islamabadas, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pareiškė, kad 10 regiono valstybių grupė palaikė Teherano pasiūlytą planą vėl atverti Hormuzo sąsiaurį. Šis planas yra dalis pastangų užbaigti karą su Jungtinėmis Valstijomis.
Teheranas pareiškė esantis pasirengęs atverti sąsiaurį per dvi dienas, jei Vašingtonas sutiks su jo sąlygomis. Anksčiau Iranas buvo pasiūlęs tai padaryti per savaitę.
„Susitikimo dalyviai teigiamai įvertino pasiūlymą ir, palaikydami Irano pasiūlytą dviejų dienų planą, išreiškė viltį, kad jis padės pasiekti galutines ir visapusiškas paliaubas“, – žurnalistams Islamabade sakė A. Araghchi.
A. Araghchi į Pakistaną atvyko sekmadienio vakarą dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijančios Pietų ir Centrinės Azijos bei Artimųjų Rytų valstybes, susitikime.
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Pakistano užsienio reikalų ministras Mohammadas Ishaqas Daras sakė su A. Araghchi surengęs „labai atviras ir nuoširdžias“ diskusijas. Jis patvirtino, kad Iranas pateikė Jungtinėms Valstijoms dviejų dienų pasiūlymą.
Pasak jo, Vašingtonas dar nepateikė atsakymo.
„Tikiuosi, kad labai greitai sulauksime atsakymo iš kitos pusės“, – sakė M. I. Daras.
Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad A. Araghchi telefonu kalbėjosi su kolega iš Rusijos. Jie aptarė „naujausias politines ir diplomatines pastangas, kuriomis siekiama palaikyti taiką ir saugumą regione“.
Pakistano sostinėje vykusiame susitikime dalyvavo aukšto rango pareigūnai iš Pakistano, Turkijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Irano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano. Organizacijai taip pat priklausančio Afganistano atstovų susitikime nebuvo.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis karą pradėjo vasario 28 d. Per smūgius žuvo Irano vadovybės nariai, o iš Teherano buvo reikalaujama nutraukti bet kokią veiklą, susijusią su branduoline programa.
Karas įtraukė Artimuosius Rytus į smurto sūkurį: Teherano atsakomieji smūgiai buvo nukreipti į Vašingtono sąjungininkes Persijos įlankos regione, o energijos kainos visame pasaulyje smarkiai išaugo.
Pastangos užbaigti konfliktą įstrigo.
Teheranas reikalauja, kad mainais už Hormuzo sąsiaurio atvėrimą Vašingtonas įvykdytų kelias sąlygas: atblokuotų užsienyje įšaldytą Irano turtą, sušvelnintų sankcijas ir nutrauktų Irano uostų jūrinę blokadą.
Nuo karo pradžios Iranas yra užblokavęs šį svarbų pasaulinės energetikos prekybos kelią.
Pakistanas tarpininkavo sudarant birželį pasiektą susitarimą, po kurio JAV ir Irano kovos trumpam nutrūko. Jame taip pat buvo numatytos tolesnio susitarimo dėl laivybos Hormuzo sąsiauriu atnaujinimo gairės ir derybos dėl Irano branduolinės programos.
Temos