Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Ketvirtuoju finansų viceministru, atsakingu už mokesčių politiką, tapo Lukas Jakubonis, pirmadienį pranešė ministerija.

Anot, jis kuruos Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinės departamentą, ministerijos Audito departamentą.

Naujasis viceministras turi beveik dešimties metų patirtį Lietuvos banke (LB) – nuo vyriausiojo teisininko iki Finansų rinkos plėtros vadovo, taip pat – ilgametę patirtį Europos ir Lietuvos finansų rinkos reguliavimo srityje.

L. Jakubonis buvo atsakingas už bankų ir fintech įmonių pritraukimą į Lietuvą, kapitalo rinkos vystymą, LB atstovavimą įvairiuose renginiuose ir konferencijose.

Prieš tai, 2014–2017 m. jis užsiėmė privačia teisininko praktika.

 L. Jakubonis Mykolo Riomerio universitete įgijo Civilinės teisės magistro laipsnį.

Šiuo metu ministro Kristupo Vaitiekūno komandoje taip pat dirba viceministrai Darius Sadeckas, Januš Kizenevič ir Neringa Rinkevičiūtė–Laurinaitienė.

Ministro politiniu patarėju jau tapo politologas Liutauras Gudžinskas, naujuoju ministerijos kancleriu – buvęs ministro patarėjas Kęstutis Kvaraciejus.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Valstybinės miškų tarnybos prašo pateikti naujausią informaciją apie statybų teisėtumą verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdomai įmonei priklausančiame žemės sklype Vilniaus rajone, šalia Taučiliškių ežero. 

Tai nuspręsta pirmadienį vykusiame neeiliniame komiteto posėdyje liberalui Simonui Gentvilui pristačius, jog, remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo informacija, 2012 m. šalia ežero esančiame žemės sklype buvo miškas, o 2021 m. jau matomas didelis pastatas. 

Dabar, jo teigimu, žemės plotas tebėra laikomas miško žeme. 

„Jeigu pasižiūrėsime, kas ten šiuo metu yra, tai yra miško žemė. Tie dideli rūmai pastatyti ant miško žemės, Miško kadastras vis dar rodo“, – posėdyje teigė politikas.

Komiteto nariai Valstybinės miško tarnybos prašo raštu informuoti, kaip šis atvejis yra sprendžiamas dabar. 

„Mes tiesiog paprašykime Miškų tarnybos, (…) surašytų mums raštą, kokia yra situacija dėl Simono nurodyto sklypo, kur yra kreiptasi ir kokios dabar yra atliekamos procedūros“, – sakė komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. 

Liberalas S. Gentvilas prieš tai iškėlė idėją pavesti atvejį ištirti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) ir Valstybinei miškų tarnybai. 

Jo teigimu, institucijos turėtų pasiaiškinti, ar šiuo atveju nepažeidžiami įstatymo reikalavimai dėl galimų statybų valstybiniame miške.

„Gal galima komiteto pavedimą Statybos inspekcijai ir Miškų tarnybai dėl to atvejo, kurį aš parodžiau ekrane. Tai yra Gedimino Žiemelio rūmai pastatyti ir, kad senatis nesueitų, turi Statybos inspekcija imtis veiksmų, nes pastatas pastatytas valstybiniame miške. Miškų tarnyboje pastarąjį pusmetį, žinau, buvo intensyvi diskusija dėl šito išmiškinimo ir tikrai norisi gauti atsakymus, ar teisės viršenybė yra įgyvendinama“, – posėdyje tvirtino Seimo narys.

Parlamentaras kėlė klausimą, ar su miškų inventorizacija ir jos duomenų patikslinimu susijusiems sprendimams yra suburta darbo grupė. Be to, užsiminė apie galimą spaudimą G. Žiemelio žemės sklypo klausimo atžvilgiu.

„Mano žiniomis, patvirtinkite arba paneikite, yra sudaryta darbo grupė, kurioje patenka tokie klausimai. Jai vadovauja naujai priimtas Rimantas Šerkšnas, Vystymo departamento vadovas“, – sakė jis.

„Ar tiesa, kad ši grupė, komisija per šiuos metus ne kartą priiminėjo skundą ir tyrinėjo, nors tai yra turtas, kuris priklauso top trys turtingiausiam Lietuvos asmeniui, ir yra daromas spaudimas darbuotojams rašyti išvadas, kad visgi ten yra ne miškas, ir išmiškinti? Ar galite patvirtinti, kad tokia komisija egzistuoja, jai vadovauja gerbiamas Rimantas Šerkšnas ir pakartotinai buvo svarstomi šie skundai jūsų vadovavimo metu?“ – klausė S. Gentvilas.

Savo ruožtu Valstybinės miškų tarnybos vadovas Mindaugas Tarnauskas tvirtino, kad tokia komisija neegzistuoja ir tarnyba, gavusi pakartotinius projekto rengėjo prašymus, nesiruošia nieko daryti. 

„Gerbiamas Simonai, iš tikrųjų tokia komisija neegzistuoja, tą noriu paneigti šiuo atveju. Nebent, jei yra gaunama daugiau skundų, tokiu atveju būna sudaroma viena ar kita komisija. Ši teritorija, kurią jūs pristatėte, man yra žinoma situacija, kadangi projekto rengėjas ne kartą kreipėsi į tarnybą ir, kiek žinau, į paskutinį jo kreipimąsi praeitą mėnesį taip pat buvo atsakyta, kad tarnyba tikrai nesiruošia nieko daryti“, – teigė tarnybos vadovas.

Kaip skelbia naujienų portalas „Delfi“, sklype ant ežero kranto Statybos inspekcija yra nustačiusi rimtų pažeidimų. Ji po patikrinimo 2019 m. informavo surašiusi 3 savavališkos statybos aktus. Portalo žiniomis, VTSPI nurodė, jog didesnis nei 2 tūkst. kvadratinių metrų pastatas kilo be statybos leidimo. 

Sklypo savininkė yra „Greenvesta“, kuriai, kaip skelbė „Verslo žinios“, statybos inspektoriai skyrė 9 tūkst. eurų baudą ir nurodė per 6 mėnesius pašalinti nustatytos savavališkos statybos padarinius. 

„Delfi“ teigimu, kaip nurodė inspekcijos Vilniaus departamento direktorė Lina Kuksenaitė, taip pat užfiksuota statyba be ją leidžiančių dokumentų valstybinėje žemėje, miško ūkio paskirties sklypuose. 

Be to, nurodyta, kad įmonės valdomuose žemės sklypuose vienas neypatingasis statinys – stoginė – pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, o kitas statinys – gyvenamasis namas – pastatytas esmingai nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių.

Remiantis Registrų centro duomenimis, G. Žiemelis yra netiesioginis „Greenvesta“ savininkas.

VTSPI anksčiau „Delfi“ nurodė, kad neteisėtais pripažinti statiniai stovi iki šiol.

(pagal AFP pakoreguota antraštė, papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad po „labai gerų“ pokalbių su Teheranu penkias dienas susilaikys nuo atakų prieš Irano elektrines. Šis žingsnis žymi staigų pokytį, kuris iš karto sumažino spaudimą sukrėstoms rinkoms.

Likus kelioms valandoms iki jo dviejų dienų ultimatumo, kuomet jis pagrasino „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, jei šis neatvers strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio, pabaigos, D. Trumpas, nepateikdamas išsamios informacijos, staiga paskelbė, kad vykdoma diplomatija, nors anksčiau jis atmetė derybas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše, kuris buvo parašytas jam būdingomis didžiosiomis raidėmis ir kuriame buvo rašybos klaidų, D. Trumpas nurodė, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas „per pastarąsias dvi dienas surengė labai gerus ir produktyvius pokalbius dėl visiško mūsų karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose išsprendimo“.

Remdamasis derybų, „kurios tęsis visą savaitę“, turiniu ir tonu, „nurodžiau Karo departamentui penkioms dienoms atidėti bet kokius karinius smūgius prieš Irano elektrines ir energetikos infrastruktūrą, kurie priklausys nuo dabartinių susitikimų sėkmės“, savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Jo įrašas buvo paskelbtas likus vos kelioms valandoms iki Volstrito atidarymo po brutalių išpardavimų Europos ir Azijos rinkose ir tolesnio naftos brangimo. Spaudimas rinkose po šio D. Trumpo įrašo iš karto sumažėjo, įskaitant ir naftos kainą, kuri kėlė vis didesnį politinį galvos skausmą D. Trumpui, nes amerikiečiai skundžiasi didesnėmis kainomis degalinėse.

D. Trumpas iš pradžių socialiniuose tinkluose nustatė terminą, iki kurio pabaigos pirmadienį 23.44 val. Grinvičo laiku (ankstyvą antradienio rytą Teherano laiku) Iranas turi vėl atidaryti Hormūzo sąsiaurį – siaurą kelią į Persijos įlanką, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos.

Iranas iš dalies uždarė šį sąsiaurį, taip atsakydamas į vasario 28 d. prasidėjusias JAV ir Izraelio atakas, per kurias žuvo aukšto rango pareigūnai, įskaitant šios dvasininkų valdomos šalies ilgametį aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.

Iranas išliko kovingas ir pagrasino, kad jei D. Trumpas įgyvendintų planus, jis taikytųsi į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą Persijos įlankoje, įskaitant energetikos objektus ir gėlinimo įrenginius sausame regione.

D. Trumpas kol kas nepateikė detalių apie tariamas naujas derybas. Jis anksčiau tvirtino, kad Iranas prašo derėtis, nors Teheranas tai neigė, tačiau jis esą atsisakė. Likus kelioms dienoms iki Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakos JAV ir Iranas, tarpininkaujant Omanui, vedė derybas dėl branduolinės sutarties.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Artėjant Lietuvos metams Vokietijoje, pirmadienį pristatyti šios kultūros programos sudarymo principai. Projektui iš viso numatyta skirti 2,2 mln. eurų. Iš jų 200 tūkst. eurų bus panaudota šiųmečiam pasiruošimui, o po milijoną eurų – kitų metų bei tęstinei programoms.

„Iš ko susideda Lietuvos metai? (…) Yra ruošiama Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kultūros programa ir ji vyks pirmoje kitų metų pusėje. O kultūros programa, kurią organizuos ir koordinuos Lietuvos kultūros institutas, bus antroje metų pusėje (…) ir programa tęsis toliau“, – pristatyme Kultūros ministerijoje kalbėjo Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programos vadovė Rita Valiukonytė. 

„Esmė yra tokia, kad mes koncentruosimės į 2027-uosius komunikacine prasme Vokietijoje, kad mes atkreiptume dėmesį. Bet tęstiniai projektai toliau nusikels į 2028-uosius“, – aiškino ji. 

Iš projektui skirtų lėšų tiesiogiai kultūros sektoriui – konkursams – numatoma skirti 1,5 mln. eurų. 

Anot programos vadovės, pirmąjį konkursą žadama skelbti rudenį. 

„Pirmąjį konkursą mes planuojame skelbti šių metų spalio mėnesį, o rezultatus – pačioje pradžioje sausio mėnesio ir tada bus suformuota programa. Programa bus formuojama visus metus, nes mes skelbsime kitą konkursą 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir jo rezultatus turėsime antrajame ketvirtyje“, – kalbėjo R. Valiukonytė. 

„Panašiai kaip ir mūsų projekte Prancūzijoje – būtina sąlyga (teikiant paraišką – ELTA) turėti partnerį Vokietijoje. Žinoma, jeigu partnerio nėra – visada gali kreiptis į mane, mes galime kartu, bendromis jėgomis ieškoti, pasikalbėti, kokios partnerystės ieškote, idėją turite“, – akcentavo ji. 

Anot R. Valiukonytės, svarbiausi programos tikslai – plėtoti tarpkultūrinio bendradarbiavimo formatus, stiprinančius kūrybinius mainus, užmegzti ir puoselėti ilgalaikius kultūrinius ryšius ir partnerystes, paremtas Europos vertybėmis. Taip pat – kultūrine veikla didinti Lietuvos, kaip europinės kaimynės, žinomumą Vokietijoje.

„Tikslinė auditorija mums, kaip organizatoriams, yra Vokietijos kultūros profesionalai. Mes dirbsime su jais, kaip ir su mūsų profesionalais. Ir tikslinė auditorija – plačioji Vokietijos visuomenė. Mes taip pat neapribosime jokių grupių, į kurias kreipsime dėmesį“, – Kultūros ministerijoje sakė R. Valiukonytė. 

V. Aleknavičienė: tikimės, kad eigoje galėsime diskutuoti dėl tolesnio finansavimo

Lietuvos metams Vokietijoje numatytas mažesnis finansavimas nei, pavyzdžiui, užpernai organizuotam Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikisi, kad numatytą sumą dar bus galima koreguoti.  

„Taip susidėliojo biudžetas, tokia yra numatyta suma ir tikimės, kad eigoje (…) galima būtų diskutuoti dėl tolimesnio finansavimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Aleknavičienė. 

„Pagal numatomą sumą, kokią turime, aš manau, kad komanda įdės visas pastangas, kad rezultatas būtų kuo geresnis ir nemanau, kad visada kokybę lemia būtent finansavimas“, – sakė ji. 

Anot ministrės, projekto koncepciją planuojama pristatyti visoms 16 Vokietijos federalinių žemių – ministerijos ir prezidentūros atstovė šią savaitę vyks į pirmąjį pristatymą. Kovo 27-ąją renginys planuojamas Berlyne. 

„Apžvelgsime svarbą (…), prezidento patarėja ruoš pranešimą apie mūsų istorinius ryšius (…), aš pati pristatysiu koncepciją metų Vokietijoje“, – komentavo V. Aleknavičienė. 

Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programą rengia Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija (URM), o pagrindinis programos organizatorius – Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje.

Lietuvos metai Vokietijoje bus įgyvendinami 2027 metais, o 2028–aisiais planuojama tęstinė programa. 

Abipusis palaikymas šiai iniciatyvai buvo išreikštas pernai Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo bei prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitų Lietuvoje metu. Taip pat – po dvišalių susitikimų Berlyne su Vokietijos valstybės ministru kultūros ir žiniasklaidos reikalams Wolframu Weimeriu.

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA). Vilniaus rajone praeitą savaitę vyko intensyvios cigarečių kontrabandininkų gaudynės – įtariamuosius gaudė pasieniečiai su šunimis. Vieną kontrabandininkų, kai jis spyrė pareigūnui ir augintiniui, apkandžiojo tarnybinis pasieniečių šuo. 

Pasieniečiams pavyko perimti iš Baltarusijos oro balionu atskraidintą nelegalų krovinį – 3 tūkst. pakelių cigarečių ir sulaikyti tris su juo susijusius asmenis. Visi įtariamieji buvo neblaivūs, o automobilyje dar buvo rasta ir suktinė, galimai su narkotikais, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienio naktį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai iš Karinių oro pajėgų sulaukė pranešimo, kad oro erdvėje užfiksuoti užkardos veikimo teritorijos link skrendantys objektai. Netrukus per vaizdo stebėjimo sistemą pasieniečiai ties Keipūnų kaimu (Vilniaus r.) pastebėjo skrendantį oro balioną. Į tikėtiną jo nusileidimo vietą skubiai išvyko VSAT pareigūnai, tarp kurių buvo ir kinologas su tarnybiniu šunimi, penkiamečiu vokiečių aviganiu Grau.

Nusileidusį balioną pasieniečiai aptiko gretimo Mikutiškių kaimo laukuose. Prie jo buvo pritvirtinti du ryšuliai, apvynioti juoda polietileno plėvele. Netoli tos vietos buvo surengta pasala. Ji buvo rezultatyvi – per lauką baliono su kroviniu link atvažiavo automobilis „Audi Q7“ su trimis vyrais. Vienas, kuris išlipo paimti krovinio, netrukus buvo sulaikytas. Kiti du paspruko automobiliu, bet jam užklimpus taip pat buvo sučiupti.

VSAT pareigūnai atliko visų trijų asmenų ir jų automobilio apžiūrą. Ten rastas dujų balionėlis, juoda kaukė, banko kortelė, išduota svetimo asmens vardu, taip pat suktinukė su, įtariama, augalinės kilmės narkotine medžiaga. Ryšuliuose aptiktas mobilusis telefonas, automobilio bagažinėje – du polietileno plėvele apvynioti ryšuliai su pritvirtintu plastikiniu vamzdžiu ir oro baliono liekanomis, taip pat GPS sekimo įrenginys bei mobilusis telefonas.

Belaukiant pastiprinimo iš gretimos pasienio užkardos, vienas iš sulaikytųjų netikėtai įšoko į tarnybinį visureigį ir bandė įjungti jo pavarą. Pasieniečiams nepaklusęs ir iš automobilio neišlipęs vyras susigrūmė su VSAT pareigūnais, keliskart įspyrė vienam iš jų, taip pat ir tarnybiniam šuniui. Šuo krimstelėjo į koją smurtautojui, ir tai pagaliau sustabdė jo pasipriešinimą.

Nukentėjusiam kontrabandininkui buvo suteikta medicininė pagalba, sutvarkyta žaizda.

Pasieniečiai su įkalčiais sulaikė 40-ties metų vilnietį ir 24-erių ir 18-kos metų Šalčininkų rajono gyventojus. Jie buvo uždaryti į areštinę. Vyrai buvo neblaivūs, jiems buvo nustatytas 0,19–1,97 promilės girtumas. 

Oro balionu atgabentuose ryšuliuose rasta 3 tūkst. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Penktadienį kontrabandininkų trijulei buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Sulaikytos cigaretės ir kiti įkalčiai, taip pat automobilis „Audi Q7“ laikinai saugomi viename iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės padalinių.

Stokholmas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė siūlanti laikinai sumažinti benzino ir dyzelino mokesčius, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainoms.

Jei parlamentas pritars, siūlomas mokesčių sumažinimas galios nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo pabaigos, o pirmasis žingsnis būtų jų mažinimas iki Europos Sąjungos minimalaus lygio.

„Visi turime pripažinti, kad tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje, yra išbandymas Švedijos ekonomikai“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Vyriausybės teigimu, sumažinus mokesčius, benzino litro kaina sumažėtų viena krona (9 euro centais), o dyzelino – 0,4 kronos (3,7 euro cento). Esant reikalui, vyriausybė kreipsis į Europos Komisiją prašydama leidimo dar labiau mažinti mokesčius.

Vyriausybė taip pat pareiškė įvedanti subsidijas, kuriomis bus kompensuojamos didėjančios elektros kainos namų ūkiams.

Pirmadienį naftos kainos išaugo po to, kai savaitgalį JAV ir Izraelis įspėjo, kad karas prieš Iraną, dėl kurio sutriko naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, tęsis dar kelias savaites.

Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, kurie remia U. Kristerssono mažumos dešiniųjų koalicinę vyriausybę, lyderis Jimmie Akessonas sakė žurnalistams: „Poreikis automobiliui akivaizdus labai daug kur šalyje“.

„Tačiau degalų kainų mažinimas taip pat yra priemonė, padedanti pažaboti infliaciją, ir tai dar viena priežastis, dėl kurios reikia tą daryti“, – spaudos konferencijoje kartu su U. Kristerssonu sakė J. Akessonas.

U. Kristerssono vyriausybė ruošiasi rugsėjo mėnesį įvyksiantiems parlamento rinkimams.

Ryga, kovo 23 d. (LETA-ELTA). Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį regione ir galimą konflikto eskalaciją, priimtas sprendimas iš NATO misijos Irake grąžinti namo tris Latvijos karius, savo paskyroje platformoje „X“ pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos.

Pranešama, kad kariai jau grįžo į Latviją.

Sprendimas priimtas bendradarbiaujant su sąjungininkėmis ir laikantis tarptautinės operacijos vadovų rekomendacijų. Latvijos ginkluotosios pajėgos toliau atidžiai stebi saugumo padėtį regione ir bendradarbiauja su sąjungininkėmis, priduriama pranešime.

Naujienų agentūra LETA primena, kad NATO misija Irake yra mokymo ir patarimų teikimo misija, kuri neapima kovinių užduočių. Jos pagrindinės užduotys – padėti ir teikti patarimus, prisidedant prie efektyvaus, tvaraus, skaidraus ir visapusiško Irako nacionalinės gynybos ir saugumo institucijų vystymo.

(papildymai visame tekste)

Briuselis, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija pirmadienį pranešimus, kad Vengrija nutekino Rusijai jautrią informaciją iš ES susitikimų, pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“.

„Pasitikėjimu grindžiami santykiai tarp valstybių narių, taip pat tarp jų ir institucijos yra labai svarbūs ES darbui, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – sakė atstovė spaudai Anitta Hipper.

Kaip skelbta, savaitgalį, cituodamas vieną ES saugumo pareigūną, laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjarto tarp ES Tarybos posėdžių reguliariai skambindavo Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir informuodavo jį apie diskusijų eigą.

Pasak kelių esamų ir buvusių Europos pareigūnų, įskaitant buvusį Vengrijos kibernetinės gynybos tarnybos vadovą Ferencą Freszą, Viktoro Orbano vyriausybė daugelį metų teikė Maskvai svarbią prieigą prie jautrių ES diskusijų tiek per savo pareigūnus, tiek ir dėl to, kad Rusijos programišiai įsiskverbė į Vengrijos užsienio reikalų ministerijos kompiuterių tinklus.

Teheranas, kovo 23 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Iranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, esą abi šalys turėjo „produktyvius pokalbius“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.

Teheranas neturi jokio kontakto su D. Trumpu, net ir per tarpininkus, pranešė Irano Islamo revoliucinei gvardijai artimos valstybinės naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“.

Šiek tiek anksčiau D. Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbė po „produktyvių pokalbių“ su Iranu penkioms dienoms atidėsiantis bet kokius karinius smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai, taip pat ir ankstesnį ultimatumą.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas per pastarąsias dvi dienas surengė labai gerus ir produktyvius pokalbius dėl visiško mūsų karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose išsprendimo“, – pirmadienį rašė JAV prezidentas.

Kaip skelbta, šeštadienį D. Trumpas pagrasino atakuoti Irano elektrines, jei per 48 valandas nebus atidarytas naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbus Hormūzo sąsiauris.

Atsakydamas į tai, Teheranas sekmadienį pagrasino aklinai uždaryti sąsiaurį ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų prieš energetikos objektus ir vandens gėlinimo įrenginius ryšius su JAV palaikančiose Persijos įlankos šalyse, jei būtų smogta jo energetikos infrastruktūrai. Islamo Respublika taip pat grasino neatidaryti sąsiaurio tol, kol sugriauta jos infrastruktūra nebūtų visiškai atstatyta.

Naujienų agentūra „Fars“ citavo anoniminį šaltinį Irano vadovybėje, teigusį, kad D. Trumpas atsitraukė nuo ultimatumo Teheranui pagrasinus smogti visoms elektrinėms Vakarų Azijoje.

Naujienų agentūra „Tasnim“ rašė, kad D. Trumpą įtikino persigalvoti „finansų rinkų spaudimas“, pridurdama, kad Iranas tęs savo gynybą tol, „kol bus pasiektas reikiamas atgrasymo lygis“.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje. Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos, tačiau dėl Irano atakų juo negali plaukti beveik jokie tanklaiviai. Dėl to visame pasaulyje smarkiai kyla naftos ir dujų kainos, vyriausybės baiminasi dėl galimos infliacijos.

Budapeštas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį pasipiktino laikraštyje „Washington Post“ (WP) paskelbtais kaltinimais, kad jo užsienio reikalų ministras perdavė Rusijai jautrią informaciją iš Europos Sąjungos susitikimų.

Šeštadienį JAV žiniasklaidos priemonė citavo kelis esamus ar buvusius Europos saugumo pareigūnus, kurie teigė, kad užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per ES ministrų susitikimų pertraukas reguliariai skambindavo Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir perduodavo jam „tiesiogines ataskaitas apie tai, kas buvo aptarta“, bei informuodavo apie galimus veiksmus.

„Vyriausybės nario pasiklausymas yra rimtas išpuolis prieš Vengriją“, – „Facebook“ tinkle pareiškė V. Orbanas, pridurdamas, kad paprašė teisingumo ministro atlikti tyrimą.

WP straipsnyje neužsimenama apie tai, kad P. Szijjarto būtų buvę pasiklausoma.

P. Szijjarto „Facebook“ tinkle teigė, kad WP kaltinimai yra „beprasmės sąmokslo teorijos“.

Jis apkaltino „vieną ar kelias užsienio žvalgybos agentūras“, kad jos vykdė „sekimą, aktyviai bendradarbiaudamos su vengrų žurnalistu“, kurio pavardės nenurodė. Taip pat jis apkaltino Ukrainą, kad ir ji esanti su tuo susijusi.

WP straipsnyje taip pat teigiama, kad Rusijos tarnybos galėjo svarstyti galimybę daryti įtaką Vengrijos parlamento rinkimų, kurie vyks balandžio 12 d., kampanijai.

Nepriklausomos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad V. Orbano, kuris remia ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, pozicijos prieš rinkimus yra silpnos.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras sakė, kad P. Szijjarto galbūt įvykdė išdavystę.

„Remiantis dabartine informacija, Peteris Szijjarto bendradarbiauja su rusais ir išduoda Vengrijos bei Europos interesus. Tai yra tėvynės išdavystė, už kurią baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos“, – „Facebook“ tinkle pareiškė P. Magyaras.

Europos Sąjungos atstovė spaudai Anitta Hipper sakė, kad šie pranešimai „kelia didelį susirūpinimą“.

"Pasitikėjimu grindžiami santykiai tarp valstybių narių, taip pat tarp jų ir institucijos yra labai svarbūs ES darbui, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – pareiškė ji.

Kyjivas, kovo 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) kontržvalgyba ir nacionalinė policija per kelias valandas sulaikė Rusijos agentą, kuris pirmadienį ryte įvykdė dvigubą teroristinį išpuolį Kyjivo priemiestyje Bučoje, remdamasi SSU pateikta informacija praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Kyjivo srities policijos teigimu, 5:35 val. ryto skubios pagalbos linija 112 gavo pranešimą iš Bučos gyventojos apie sprogimą gatvėje. Sprogimo banga apgadino jos namų langus.

Į įvykio vietą greitai atvyko policijos pareigūnai, Valstybinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai ir Kyjivo regiono policijos sprogmenų neutralizavimo ekspertai.

Pareigūnams atvykus, įvykio vietoje nugriaudėjo dar vienas sprogimas.

SSU ir Nacionalinės policijos pareigūnai skubiai pradėjo nusikaltėlio paiešką. Netrukus paaiškėjo, kad tai buvo 21-erių vietos gyventojas. Remiantis preliminaria informacija, jį internetu užverbavo Rusijos specialiosios tarnybos.

„Jis gavo rusų nurodymus, kaip pagaminti du savadarbius sprogstamuosius įtaisus. Kad būtų galima juos detonuoti nuotoliniu būdu, agentas prie kiekvieno iš jų įtaisė po mobilųjį telefoną“, – pranešė SSU.

Tada įtariamasis padėjo sprogmenis numatytos atakos vietoje: vienas sprogmuo buvo paslėptas po suoliuku prie įėjimo į gyvenamąjį namą, kitas – šalia šiukšlių konteinerio.

Generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko platformoje „Telegram“ pranešė, kad dėl šio teroristinio išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį.

„Įvykiai Bučoje nėra pavieniai atvejai. Pastaraisiais mėnesiais panašūs teroristiniai išpuoliai ir bandymai juos įvykdyti užfiksuoti Lvive, Kyjive, Dnipre, Mykolajive ir Odesoje. Bendri šių nusikaltimų požymiai – savadarbiai sprogstamieji įtaisai, nuotolinis detonavimas, koordinavimas per žinučių programas ir vykdytojų užverbavimas“, – pabrėžė R. Kravčenko.

Prokurorai mano, kad tai yra dalis sistemingos Rusijos žvalgybos agentūrų vykdomos sabotažo kampanijos, kurios tikslas – puldinėti šalies teisėsaugos institucijas, kariuomenę ir civilinę saugą.

„Dedame visas pastangas, kad atsakomybės neišvengtų nei nusikaltėliai, nei organizatoriai, nei užsakovai“, – sakė generalinis prokuroras.

Pasak Nacionalinės policijos, gavę informaciją apie sprogimą Bučoje, teisėsaugos pareigūnai veikė pagal protokolą, skirtą reaguoti į teroristines grėsmes: teritorija buvo aptverta, įvykio vietoje užtikrintas saugumas, o gyventojai informuoti apie galimą antrinio sprogimo pavojų.

Po kelių valandų sulaikytas jaunuolis policijai aiškino, esą jis buvo šantažuojamas.

„Pasak jo, su nepažįstamu vyru jis susipažino per kompiuterinį žaidimą. Po kurio laiko naujasis kontaktas pradėjo šantažuoti jaunuolį, tvirtindamas, kad žino, kur yra jo motina, ir esą stebi ją dronu, todėl tam, kad ji liktų gyva, jis turėjęs padėti sprogmenis“, – savo pranešime sakė policija.

Kaip skelbta, kovo 23 d. ryte Kyjivo priemiestyje Bučoje nugriaudėjo du sprogimai, per kuriuos buvo sužeisti du teisėsaugos pareigūnai. Nukentėjusieji paguldyti į ligoninę. Remiantis preliminaria informacija, jų būklė yra vidutinio sunkumo, pavojus gyvybei negresia. Priduriama, kad jų tolesnis gydymas vyks ambulatoriškai, hospitalizacijos nereikės.